“Kai pirmą kartą televizoriaus ekrane pamačiau Lietuvos radijo 90 – mečio plakatą ir išgirdau „Alio, alio. Kalba Kaunas“, man kojas pakirto, nes supratau, kad tas berniukas su ausinėmis – mano tėtis Eugenijus Karalius“, - „Kauno dienos“ korespondentei  Virginijai Skučaitei pasakojo Rasa Eugenija Karaliūtė, gyvenanti  Vaišvydavoje.  Eugenijaus senelis buvo pasiturintis  Būkintlaukio (Jurbarko rajonas) gyventojas ir už 100 litų galėjo įsigyti detektorinį radijo imtuvą, kuriam nereikėjo nei baterijų, nei elektros. Ausinės kainavo 20 litų. Tokia suma buvo labai didelė kaimo žmonėms, bet ne seneliui.

  Prasidėjus rusų okupacijai Eugenijus Karalius išėjo Į Jurbarko miškus partizanauti. Sovietų valdžios dešimtmečiui buvo ištremtas į  lagerį, iš kurio grįžo po Stalino mirties. Lietuvoje Eugenijus sukūrė šeimą ir, vargais negalais, įsidarbinęs Petrašiūnų elektrinėje, apsigyveno Kaune.

Triūsdamas elektrinėje, Eugenijus Karalius  vakarais gilino energetikos žinias Kauno politechnikume, kurį baigė 1968 m. ir įgijo Elektros tinklų ir sistemų specialybę.

  Garsusis energetikas  Pranas Noreika (Kauno politechnikumo 1950 m. ESS gr. absolventas, ilgametis Elektrėnų elektrinės direktorius) po studijų pakvietė sumanų jauną energetiką dirbti Elektrėnuose pradėjusioje veikti elektrinėje.

 

  Rasa Eugenija Karaliūtė prisimena: „Elektrėnuose tėtis daug laiko skyrė savo pomėgiui - buriavimui. Tuo jis užsiimdavo ir Kauno mariose, kai dirbo Petrašiūnų elektrinėje. Elektrėnuose su bendraminčiais įkūrė jachtklubą. Kadangi nuo vaikystės nepaprastai gerai piešė, pats sukūrė ir jachtklubo ženkliuką“.

E. Karaliaus aistra buriavimo sportui peraugo į profesionalų teisėjavimą – sovietmečiu jis tapo visasąjunginės kategorijos teisėju (taip vadinta aukščiausia SSRS teisėjo kategorija). Laimėjęs konkursą, 1980 m. teisėjavo Maskvoje vykusioje olimpiadoje.

   Žinoma, liko ištikimas ir kitam savo pomėgiui – klausytis radijo.

   „Tėčio darbo kabinetuose visuomet stovėjo didelis radijo aparatas. Iki pat gyvenimo pabaigos jis mėgo klausytis būtent Lietuvos radijo, kurio veidu jis ir tapo“, - prisimena korespondentės pašnekovė Rasa Eugenija Karaliūtė.