Padangių inžinieriai, kuriantys mažus stebuklus

2020.12.17
Inzinierius

Dangų raižantys lėktuvai buvo romantizuojami visais laikais. Tačiau šiandien tai, bene, sparčiausiai pasaulyje besivystanti sritis, kurios specialistų stygius jaučiamas absoliučiai visuose kontinentuose.

Specialistų reikėtų ruošti dvigubai daugiau

Per paskutinius kelerius metus pasaulinėje aviacijos pramonėje buvo stebimas ženklus augimas. Iki prasidedant COVID-19 pandemijai, kuri pristabdė kasdieninį gyvenimą, didieji aviacijos žaidėjai ir orlaivių gamintojai, tokie kaip „Airbus“ bei „Boeing“, skaičiavo, kad naujų specialistų poreikis ženkliai auga.

„Boeing“ kompanija prognozavo, kad iki 2040 metų Europoje reikės 137000 orlaivių techninės priežiūros inžinierių, o visame pasaulyje - net 769000. Remiantis kompanijos „Airbus“ duomenimis, pasaulio keleivinių ir krovininių orlaivių parkas iki 2038 m. padidės daugiau nei dvigubai – nuo dabartinio beveik 23000 iki 48000, o eismas kasmet augs 4,3 proc., taip pat prireiks ne tik naujų pilotų, bet ir 640000 naujų orlaivių priežiūros technikų.

„Boeing“ kompanija planavo per ateinančius du dešimtmečius pasauliui pagaminti beveik 37 000 naujų lėktuvų. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) prognozuoja, kad nepaisant pandemijos, mažiau nei per 20 metų bendras keleivių skaičius padidės dvigubai ir iki 2034 m. pabaigos pasieks stulbinantį 7,3 milijardo žmonių skaičių.

Žinoma, virusas trumpam šią plėtrą pristabdė, tačiau toks stabtelėjimas yra laikinas, kadangi kroviniai oro transportu ir toliau keliauja, net gerokai intensyviau nei prieš metus, o įveikus pandemiją, sugrįš ir verslo bei poilsinės kelionės.

Specialistų poreikis yra itin didelis ir Lietuvoje. Pasak Kauno technikos kolegijos (KTK) Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo (OMTE) programos kuratoriaus dr. Vytenio Naginevičiaus, Lietuvoje studentų skaičius, kuris renkasi orlaivių mechanizmų  priežiūros studijas, išaugo net 319%.

Lietuvoje šiandien veikia per 17 įmonių, kurios užsiima didesnių ar mažesnių lėktuvų, sraigtasparnių remonto ir priežiūros darbais. Kol kas švietimo įstaigos  spėja patenkinti tik dabartiniu metu esantį poreikį, tačiau siekiant išnaudoti visą sektoriaus potencialą, reikėtų didinti specialistų rengimą uo dabartinių 200 iki 400 per metus.

Tarp didžiausių šios srities specialistų kalvių – Kauno technikos kolegija, kurioje kiekvienais metais yra paruošiama virš 60 OMTE absolventų. Pasak programos kuratoriaus, kolegija išleido jau dvi pirmąsias laidas.

„Kiekvienais metais sulaukiame itin didelio moksleivių dėmesio. Žinoma, dauguma mūsų pirmakursių yra inžinerijos entuziastai, kurie vienaip ar kitaip domėjosi, ardė, rinko vienokią ar kitokią techniką. Prie pačių orlaivių mechanizmų prisilietęs būna labai retas, nebent lankė aviacijos būrelį ar artimieji dirba šioje srityje.

Tačiau galiu pastebėti, kad šios studijų programos studentai visada išsiskiria itin didele motyvacija. Programoje nubyrėjimas studentų, kuriems per sunku ar supranta, kad tai ne jų pasirinkimas, yra itin mažas. Visi kiti žino ko nori, įsitikina, kad KTK studijos yra paremtos praktika, tad būtent to jie čia ir ateina“, - sako jis.

Aviacijos inžinieriams reikalingi tikslieji mokslai

Aviacijos specialisto teigimu, darbuotojų deficitas susidarė dėl kelių priežasčių, viena iš jų – tikslieji mokslai.

„Specialistų trūkumo klausimą išgyvena visas pasaulis ir Lietuva čia nėra išimtis. Mūsų šalyje šios studijų programos realizuojamos dar neilgai, pavyzdžiui,  KTK, kaip minėjau, kol kas spėjo paruošti tik dvi absolventų laidas, o poreikis auga kasdien.

Be to, rinktis inžinerines studijas dažnai atbaido ir tikslieji mokslai, kurie abiturientams yra sunkiau įkandami. Studijuojant reikės matematikos, fizikos ir kitų disciplinų, kurių dėka inžinieriai ir sukuria mažą stebuklą, kuomet šimtus tonų sveriantis lėktuvas lengvai pakyla į dangų ir per kelias valandas nuskrenda tūkstančius kilometrų.

Visgi, labiausiai akcentuoti ir išskirti būsimiems aviacijos inžinieriams norėčiau reikalingas asmenines savybes, tokias kaip dėmesingumas, kruopštumas ir atsidavimas profesijai. Tai, bene, patys svarbiausi dalykai, kurių reikia, nes klaidoms aviacijoje vietos nėra. Netgi pati programos struktūra nėra tipinė, nes ji yra suformuota remiantis Europos aviacinės saugos agentūros (EASA) reglamento reikalavimais, atitinkančiais techninės priežiūros mokymo organizacijos 147 TPMO licenciją.

Visi darbai turi būti atliekami nepriekaištingai, tam reikia labai didelio susitelkimo, svarbu yra pastebėti net ir pačius mažiausius niuansus, joku būdu į problemas nežvelgti atmestinai. Visa kita tikrai galima išmokti ir tapti geru specialistu“, - svarbiausias savybes įvardina specialistas.

Praktika – visame pasaulyje

V. Naginevičiaus teigimu, orlaivių mechanizmų inžinerija yra paremta praktiniais įgūdžiais, kuriuos jaunieji specialistai gali tobulinti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje esančiose partnerių bazėse.

„Praktikos prasideda studentams iškart įstojus į mūsų kolegiją. Pirmiausia studentų laukia pažintinė praktika, tada gamybinė, vėliau – technologinė. Pirmame kurse studentai susipažįsta su aviacijos pagrindais, šaltkalvyste, kniedijimu, virinimu, pajunta aviacinio kuro kvapą, o antrame kurse jau gilinasi į specialybinius dalykus ir atlieka 4 mėnesių praktiką pas mūsų partnerius, tokius kaip UAB „Fl Technics“, UAB „Helisota“, UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, UAB „Termikas“. Vėliau čia didžioji dauguma jų ir įsidarbina.

Praktikų metu studentai formuoja įgūdžius ne tik angaruose Kaune ar Vilniuje, bet ir išvyksta į kitas bazes Italijoje, Malaizijoje ir bet kur kitur, kur yra poreikis.

Praktinius įgūdžius giliname ir KTK aviacijos specialistų praktinio mokymo bazėje, kuri nuolatos pildoma ir plečiasi. Turime turbininių ir stūmoklinių variklių stendus, važiuoklių fragmentus, skrydžio kryptį valdančių plokštumų sistemų imitacinį stendą.

Neseniai gavome ir „Airbus A320“ liemens didžiosios priekinės dalies fragmentus, kurių pagalba galime itin detaliai susipažinti su orlaivio konstrukcija, visų funkcinių ir konstrukcinių elementų išdėstymu bei daugeliu kitų parametrų.

Laboratorijos vis pasipildo nauja įranga, šiuo metu yra atliekami ir naujo angaro remonto ir išplėtimo darbai“, - KTK bazę pristato specialistas.

Turime viziją tapti didžiausią aviacijos priežiūros specialistų praktinio mokymo bazę turinčia įstaiga regione, kadangi Kauno oro uostas netrukus turės labiausiai išvystytą ir pritaikytą infrastruktūrą orlaivių remonto (angl. Maintenance, Repair and Overhaul) angarų statybai visame regione. Šiuo metu oro uostas žengia į paskutinį plėtros darbų etapą: jo metu numatoma baigti plėsti aerodromo peroną, įrengiant beveik 15 tūkst. kv. m. riedėjimo taką, taip pat inžinerinius tinklus bei kitas infrastruktūros dalis, reikalingas MRO angarų veiklos užtikrinimui. Tokiems angarams reikės daug darbuotojų, kuriuos tikimės parengti.

Galimybė sutrumpinti licencijavimo procesus

Pasak Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo studijų programos kuratoriaus, pasirinkus studijas KTK, jauni specialistai sutaupo bent kelis metus praktikos ir gali greičiau tapti licencijuotais savo srities profesionalais.

„Studijų baigimas yra tik pirmas etapas. Jei sieki solidžios ir tarptautinės karjeros komercinėje ar mažojoje aviacijoje, turi įgyti Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) pripažįstamas licencijas. Tam padeda mūsų studijų programos įvertinimas.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) įgalioti specialistai vertino KTK Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo studijų programos atitiktį Europos Komisijos reglamentui ir pateikė išvadą, jog ji atitinka reikalavimus, todėl specialistams reikalingi papildomi brangūs praktiniai mokymai yra sėkmingai integruoti į Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo studijų programą. Baigę šias studijas, absolventams nebereikės įgyti papildomai 5-erių metų praktikos, o užteks tik dviejų metų. Taip absolventai galės gerokai sutaupyti laiko ir pinigų.

Įgijus reikalingas licencijas, specialistai tampa paklausūs visame pasaulyje, o darbo užmokestis smarkiai lenkia kitus sektorius“, - perspektyvią specialybę pristato Kauno technikos kolegijos Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo programos kuratoriaus dr. Vytenis Naginevičius.