Nuo lingvistės iki statybų vadovės

2020.10.19
03

Statybų sektorius įprastai visuomenėje yra matomas kaip vyriškos veiklos laukas, kur moterims nėra ką veikti. Tačiau savo statybos įmonę prieš beveik 10-metį įkūrusi Rasa turi visiškai priešingą nuomonę ir drąsiai griauna įsisenėjusius stereotipus.

Statybose nuo vaikystės

Rasa Bielskytė-Masiokė, dar būdama maža mergaite, kartu su tėčiu pradėjo vasaromis važinėtis po jo įmonės statomus objektus. Vaikystėje atsiradusi aistra jos neapleido iki šios dienos.

„Būdama 12-14 metų nepraleisdavau nei vienos progos kartu su tėčiu važiuoti į jo lankomas statybvietes. Tai man buvo pati įdomiausia veikla, nes atrodo, kad iš nieko gali padaryti kažką įstabaus. Ten, kur stūksojo tuščia ar apleista vieta – atsirasdavo nauji pastatai, gamyklos, keliai. Tai mane pakerėjo ir jau vaikystėje susidomėjau šia, tokia žemiška ir „tikroviška“ profesija.

Atėjus paauglystei, žinoma, statybas šiek tiek apleidau, tačiau jų nepamiršau. Baigusi mokyklą, norėjau stoti į architektūros studijų programą. Deja, sulaukiau labai daug įvairių nuomonių, kad čia yra vyriška profesija ir man ten nebus ko daryti. Neturėdama patirties ir būdama jauna asmenybė, patikėjau ir pasirinkau visai kitą kelią.

Įstojau į humanitarinius mokslus ir baigiau anglų bei rusų kalbos vertimus. Tikrai nesigailiu, kad baigiau šias studijas, nes dabar šias žinias galiu panaudoti bendraudama su užsienio klientais.  Tačiau buvo akivaizdu, kad tas kelias buvo ne man.

Dar būnant antro kurso studente kartu su savo vyru įkūrėme savo statybos paslaugų įmonę UAB „Doresta“. Nuo tada visos mano mintys ir visas gyvenimas sukosi tik apie statybas ir inžineriją“, - pasakoja Rasa.

Jauna pora įmonės veiklą pradėjo nuo pačių pradžių. Tai buvo maža įmonė, vos su keliais darbuotojais. Moteris pati tvarkė ir dokumentus, ir važinėjo po statomus objektus. Pasak Rasos, pirmieji metai nežadėjo pelno, o didžiausias rūpestis buvo, kaip nupirkti reikalingas medžiagas bei išmokėti darbo užmokestį darbuotojams.

„Verslas pareikalavo viso mano laiko, į jį turėjau nerti stačia galva. Dirbome labai daug, kol tvirčiau atsistojome ant kojų. Šalia to dar reikėjo baigti ir studijas. Po jų metus tik dirbau. Tačiau norėdama turėti ir šios srities išsilavinimą, nusprendžiau grįžti prie aukštojo mokslo. Šįkart kitų nuomonės nepaisiau ir pasirinkau statybos inžinerijos studijas.

Pasirinkau Kauno technikos kolegiją (KTK), o ne universitetą. Sprendimą pasukti į kolegiją lėmė labai geri atsiliepimai apie KTK ir kalbos, kad koleginės studijos suteikia daug daugiau praktikos ir turi artimesnį ryšį su verslu.

Dabar matau, kad studijų metu gautos žinios leido man pagrįsti klientams siūlomus sprendimus, paaiškinti, kodėl taip, kaip siūlome, daryti yra geriausia. Studijų laikotarpį prisimenu su malonumu.

Studijavau ištęstine studijų forma, tad visas kursas buvo šiek tiek vyresnis, žmonės su patirtimi ir žinantys, ko čia nori ir kokių žinių jiems reikia. Natūralu, kad ir santykis su dėstytojais buvo daug atviresnis ir tvirtesnis“, - sako ji.

02 2020 09 09

Karjeros perspektyvos – didelės, tačiau galimybės vis dar neišnaudojamos

Nors Rasa antrąsias studijas pasirinko jau visiškai apsisprendusi, tačiau nuomonių buvo visokių. Viena iš jų, kad ji jau turi specialybę ir kam vėl lenda ten, kur yra vyrų veiklos laukas.

„Renkantis savo profesinį kelią ir studijas visada reikėjo laužyti stereotipus ir įveikti nusistovėjusias dogmas. Tad jau praėjusi šį kelią užsibrėžiau sau dar vieną tikslą – visada drąsinti merginas rinktis tai, ko jos nori, nebijoti bandyti. Nesvarbu kas tai būtų, ar statybų inžinerija, ar orlaivių mechanika, ar medžiagų apdirbimas. Moterys gali dirbti visur. Žinoma, siekiant inžinerinio išsilavinimo, reikia įdėti nemažai darbo ir pastangų.  

Prisimenu, kad mūsų kurse buvo trys merginos. Studijas baigėme dviese ir, kiek žinau, abi vis dar dirbame statybų sferoje. Kai merginų kurse tiek mažai, tai ir dėmesys mums buvo didesnis. Negaliu sakyti, kad buvome dėstytojų numylėtinės, bet pastebėdavo ir vardus greičiau įsimindavo.

Studijos, suteikiamos žinios ir kompetencijos bei pati kolegija man taip patiko, kad dabar savo įmonėje turiu įdarbinusi tris absolventus, kurie baigė Kauno technikos kolegiją. Ateityje norėčiau priimti ir daugiau.

Esame pasirašę ir bendradarbiavimo sutartį su KTK, tačiau atėjusi pasaulinė pandemija neleido visa apimtimi pradėti užsibrėžtų veiklų ir sumanymus teko nukelti kiek vėlesniam laikotarpiui“, - ateities planais dalinasi Rasa.

Inžinierės teigimu, šiandien pamažu jau keičiasi požiūris tiek į moteris statybose, tiek ir į patį sektorių.

„Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad požiūris į moteris ir pačias statybas tikrai keičiasi. Anksčiau būdavo, kad susitikus su klientu ir jam viską papasakojus, išsiaiškinus, ko jis nori, pokalbio pabaigoje vis tiek būdavo paklausiama, o kada ateis koks vyras inžinierius, kuris jam padės. Ir tik po trečio ar ketvirto apsilankymo žmogus pamatydavo ir suprasdavo, kad ir ši mergina puikiai viską žino ir gali kvalifikuotai konsultuoti, ir atlikti darbus.

Dabar net dažnai matau, kad įvairios statybų įmonės darbų pabaigai visada kviečiasi merginas, kurios pasižymi kruopštumu tam, kad padėtų sutvarkyti visus reikalingą dokumentaciją ar atliktų kitus atsakingus darbus.

Taip pat ir su pačiu sektoriumi. Pamažu nyksta gajūs mitai, kad statybininkai tik grioviuose guli, vienas dirba, o penkiese žiūri. Sektorius smarkiai juda skaitmenizacijos link, didelis dėmesys skiriamas darbų saugos klausimams, dirba moderni technika, daug yra IT sprendimų. Šiandien statybos yra kaip niekada toli pažengusios.

Kol kas trūksta didesnio visuomenės požiūrio pokyčio. Juk sektorius ir aukštosios mokyklos turi šios specialybės studentų deficitą. Vieni sako, kad moterims čia ne vieta, dar kiti – kad darbas sunkus ir sudėtingas, blogos sąlygos. Tačiau realybė yra kita. Šiandien labai trūksta motyvuotų, inžinerinį išsilavinimą įgijusių žmonių, ne tik gebančių dirbti skaitmeninėje aplinkoje, bet ir pasižyminčių kūrybiškumu, demonstruojančių vadybines ir organizacines žinias. Palikime nuošalyje stereotipus, psichologines ir socialines baimes“, - rinktis inžineriją merginas ir moteris ragina Rasa Bielskytė-Masiokė.