Metas skaičiuoti viščiukus: reikalavimų kartelės nežeminusioms kolegijoms – galvosopis dėl pinigų

2020.08.26
john schnobrich 2FPjlAyMQTA unsplash

Kolegijos šiemet sulauks daugiau už mokslą mokančių pirmakursių nei pernai, bet, pabrėžė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) vadovas Pranas Žiliukas, taip nutiksią dėl šių aukštųjų mokyklų nuleistos priėmimo kartelės. Tiesa, tos kolegijos, kurios nemažino reikalavimų, šiemet pirmakursių turės mažiau, o drauge mažiau bus ir pinigų.

Šiemet pakviestųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra 1,7 tūkst. daugiau nei pernai. Didžiausią šio pyrago dalį atsirieks universitetai.

Dalis kolegijų nuo gresiančios finansinės bėdos gelbėjosi leisdamos žemyn kartelę ir siūlydamos daugiau mokamų vietų. Į kolegijas už savo pinigus mokytis šiemet pakviesta 5721 asmuo, o tai – kone 900 daugiau nei pernai.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas sakė žmogiškai suprantantis savo kolegas – kolegijų direktorius, kad jie priėmė tokį sprendimą, nors tai ir galima vertinti nevienareikšmiškai. Anot jo, taip kolegijų vadovybes paskatino pasielgti nusivylimas.

Dalyje kolegijų padėtis yra visai kitokia. Jų derlius šiemet bus gerokai mažesnis.

Labiausiai mokančiųjų už mokslą skaičius trauksis Kauno technikos kolegijoje – net 66 proc. Ji laikėsi nuostatos priimti ir į valstybės finansuojamas vietas, ir į nefinansuojamas tik tuos, kurie pasiekė 4,3 stojamojo balo kartelę. Be to, dalis jų laikėsi ir dar vieno aukšto slenksčio, kurio iš jų nereikalaujama, – kad gautum mokamą vietą, turi būti išlaikęs ne mokyklinių lietuvių kalbos egzaminą, o valstybinį.

Šią savaitę pasirašomos sutartys su studentais

Išvis pirmakursiais netrukus prasidėsiančiais mokslo metais galės tapti 22 271 stojantysis (2019 m. jų skaičius siekė 20 403). Iš jų siekti mokslo nemokamai pretenduoja 13 654 asmenys (2019 m. – 11 894).

Kiek iš jų taps universitetų ar kolegijų studentais, bus aišku šią savaitę – šiomis dienomis pasirašomos studijos su pakviestaisiais.

Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas, su kuriuo sudaryti studijų sutartis kviečiami 4682 asmenys, taip pat Vytauto Didžiojo universitetas (1516), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1400).

Kolegijų sektoriuje daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis Vilniaus kolegijoje (2237), Socialinių mokslų kolegijoje (2074) ir Kauno kolegijoje (1664).

LRT.lt primena, kad šiemet valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo smarkiai padidintas – nuo 12,5 tūkst. iki 16,5 tūkst.

LAMABPO vadovas P. Žiliukas pabrėžė, kad šiemet susiviliojo studijuoti ankstesnių metų abiturientai, žmonės, turintys darbinės patirties. Be to, sakė P. Žiliukas, LAMABPO sulaukia daug skambučių, kurie rodo, kad per papildomą priėmimą nusidrieks norinčiųjų studijuoti eilės.

Nuleido stojimo kartelę

Šiemet universitetai griežtai sutarė priimdami pirmakursius laikytis 5,4 stojamojo balo kartelės į valstybės finansuojamas ir į nefinansuojamas vietas.

Kolegijos į valstybės finansuojamas vietas nustatė 4,3 balo kartelę. O dėl valstybės nefinansuojamų vietų jų reikalas rinktis. Bet ne viena kartelės laikėsi priimdama ir į valstybės nefinansuojamas vietas. Akivaizdu, kad šie mokslo metai kolegijoms, kurios paisė 4,3 stojamojo balo į valstybės nefinansuojamas vietas, bus finansiškai sudėtingesni.

Po kelis procentus mažiau iš savo kišenės už studijas mokančių pirmakursių sulauks Kauno kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija ir Utenos kolegija.

Tiesa, kelios kitos skaičiuos įspūdingą valstybės nefinansuojamų vietų derlių. Tarkim, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla šiemet gali turėti 167 vietas iš savo kišenės mokantiesiems už mokslą, pernai jų užpildė 24-ias. Panevėžio kolegija gali sulaukti 214 už mokslą mokančių naujų studentų, prieš metus tokių buvo 75.

Gausiai mokančiųjų gali ateiti ir į Klaipėdos valstybinę kolegiją – 613 (pernai buvo 258).

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos duris greičiausiai pravers 119 už mokslą mokančių pirmakursių, pernai šis rodiklis siekė 52. Visos šios kolegijos nekėlė 4,3 stojamojo balo reikalavimo, o apsiribojo mažesniu, tarkim, 2.

Tikėjosi paskatos, bet negavo, tad savaip sprendė finansų bėdą

„Jausmai dvejopi. Viena vertus, jei sudėtume valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, rezultatas būtų neblogas. Bet analizuodami giliau matome, kad valstybės finansuojamų vietų mažėja, o auga nefinansuojamų skaičius. Turėtume galvoti, kas vyko kelerius pastaruosius metus", – kalbėjo Kolegijų direktorių konferencijos prezidentas N. Varnas.

Jis pasakojo, kad pernai visos valstybinės kolegijos laikėsi kartelės reikalavimų ir stojant į valstybės nefinansuojamas vietas, bet į tai nebuvo atsižvelgta, jos nebuvo paskatintos. Tiksliau paskatinta buvo vos viena kolegija.

„Buvo numatyti skatinimui likę krepšelio pinigai, bet šie pinigai nepasiekė daugumos kolegijų. Tad šiemet kolegijos pasirinko pelningesnį variantą ir atsisakė laikytis minimalaus balo“, – paaiškino Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas.

Jis pabrėžė, kad iš 12 valstybinių kolegijų šiemet septynios laikėsi 4,3 stojamojo minimalaus balo.

Anot N. Varno, jas nuostata laikytis reikalavimo paveikė skaudžiausiai. O kitos kolegijos sumažino balą, prisirinko studentų į nefinansuojamas vietas ir taip išsprendė finansinį klausimą.

„Norėtųsi, kad pirmakursių lygis būtų aukštesnis, o jis prastėja. Bet reikėtų galvoti ne tiek apie įstojusiųjų lygį, o bendrai apie bendrojo ugdymo sistemos problemas. Mes, Kolegijų direktorių konferencija, esame sakę, kad galėtų būti reikalaujama privalomo valstybinio matematikos egzamino, kad gautum brandos atestatą (dabar tereikia išlaikyti du egzaminus, kad gautum atestatą, - red. past.).

Taip, pirmais metais padėtis būtų labai sudėtinga, būtų nemažai negavusių brandos atestato. Bet jei toks reikalavimas atsirastų, tiek moksleiviai, tiek mokyklos turėtų pasitempti“, – kalbėjo N. Varnas.

Jis vadovauja ir Kauno technikos kolegijai, kuri sulauks mažiau pirmakursių.

„Nukentėjome. Pernai per pirmąjį etapą priėmėme 120 studentų į nefinansuojamas vietas, šiemet – 40. Sumažėjimas ryškus ir mes jį pajusime. Mes laikomės nuostatos, kad kokybės turi būti laikomasi“, – sakė N. Varnas.

Jis įžvelgia ir didelę bėdą – vis mažėjančią jaunuolių trauką prie inžinerijos. Šiemet vos 3 tūkst. abiturientų rinkosi egzaminus, kurių reikia stojant į techniškuosius mokslus.

Daugiau pirmakursių nemokės už mokslą

Universitetuose padėtis kitokia – jų pinigų aruodą kur kas gausiau papildys valstybės finansuojamų vietų krepšeliai.

Iš viso universitetuose nemokamai galės (jei pasirašys sutartis) studijuoti 9226 pirmakursiai, tai 2 tūkstančiais daugiau nei prieš metus, kai šis rodiklis siekė 7230. Universitetuose mokės už mokslą 2896 pirmakursiai, 2019-aisiais į valstybės nefinansuojamas vietas įstojo 3684 pirmakursiai. Šiemetinis rodiklis susitraukė penktadaliu.

Didžiausio valstybės finansuojamų vietų derliaus gali tikėtis Vilniaus universitetas (VU). Pernai VU sulaukė 2945 valstybės finansuojamas vietas gavusius pirmakursių, šiemet šis skaičius reikšmingai ūgtelėjo – iki 3885.

Kuo džiaugtis, turi ir Vytauto Didžiojo universitetas, susijungęs su Lietuvos edukologijos universitetu. Nemokamai šioje aukštojoje mokykloje turės teisę studijuoti 1051 pakviestas studijuoti asmuo. Pernai šis rodiklis siekė 618.

Šiemet daugiau už studijas nemokančių pirmakursių, jei pasirašys sutartis studijuoti, sulauks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (šiemet – 110, pernai – 85), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (atitinkamai 163 ir 136), Lietuvos sporto universitetas (133 ir 83), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (570 ir 433), Mykolo Romerio universitetas (341 ir 92),

Daugiau valstybės finansuojamų vietų gali pelnyti ir Šiaulių universitetas (99 ir 49), Vilniaus dailės akademija (262 ir 238), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1203 ir 1127).

Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto rodiklis susitraukė. Šiame universitete studijuoti pakviesta 1175 asmenys, pernai jų buvo 1212.

Sumažėjo ir galinčių nemokamai studijuoti pirmame kurse ISM Vadybos ir ekonomikos universitete – nuo 93 pernai iki 45 šiemet.

„Toks ir nukraujavimas, mažiau studijų stipendijų, tiesiog mažiau vietų. O konkursas buvo trys į vieną vietą“, – dėl ISM paaiškino P. Žiliukas.

Mažiau studentų mokės už mokslą

Universitetų valstybės nefinansuojamų vietų fronte šiemet – kitoks vaizdas. Išaugus nemokamų vietų skaičiui, susitraukė mokamų skaičius.

Negalutiniais duomenimis, universitetai šiemet sulauks 21 proc. mažiau už mokslą mokančiųjų. Labiausiai šis skaičius trauksis Vilniaus Gedimino technikos universitete – 66 procentais (nuo 573 pernai iki 197 šiemet).

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, jei pasirašys sutartis, studijuos 116 mokančiųjų už mokslą pirmakursių, pernai tokių buvo 83. Kiek daugiau bus ir Kazimiero Simonavičiaus universitete bei Vilniaus dailės akademijoje.

Tai, kad Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai sulauks mažiau pirmakursių (5 proc.), P. Žiliukas nelinkęs sieti su tuo, kad šiemet trečdalis abiturientų neišlaikė matematikos egzamino.

„Techniškieji universitetai mažiau sulauks ne dėl matematikos, o labiau dėl to, kad mažai besirenkančiųjų laikyti fiziką, informacines technologijas“, – mano LAMABPO vadovas.

Šaltinis:
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1219123/metas-skaiciuoti-visciukus-reikalavimu-karteles-nezeminusioms-kolegijoms-galvosopis-del-pinigu?fbclid=IwAR0Y1atNRzGZfrjSBYOd-t5EKo0IhGHUyoUP1FOaV6DSOvxBBgXcg_rLGc4