Ekspertų žvilgsnis į pirmakursių priėmimą – nemokamo bakalauro fiasko ir kolegijų žlugdymas

2020.09.07
green chameleon s9CC2SKySJM unsplash

Įgyvendinant nemokamų bakalauro studijų idėją, šiems mokslo metams buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų aruodas, bet jis kol kas dar neišsemtas. Po pagrindinio priėmimo etapo laisvų nemokamų vietų jame – net apie 4 tūkstančius.

Penktadienį prasidėjo papildomas priėmimas. Už priėmimo koordinavimą atsakingos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, vos per dieną į nemokamas vietas registravosi daug norinčiųjų, bet ekspertai abejoja, ar valdančiųjų idėjai lemta išsipildyti. Be to, kalbama netgi apie kolegijų žlugimą.

Kaip skelbia LAMABPO, per pagrindinį priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojantieji sudarė 18 189 studijų sutartis (2019 m. – 16 359), iš jų 12 311 – valstybės finansuojamose studijų vietose (2019 m. – 10 486).

LRT.lt primena, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo padidintas nuo 12,5 tūkst. Iki 16,5 tūkst.

Universitetuose studijas pradės 10 768 pirmakursiai (2019 m. – 9 484), iš jų 8 484 – valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 6 567). Kolegijose sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 3 827 (2019 m. – 3 919), iš viso šiame sektoriuje studijuos 7 421 asmenys (2019 m. – 6 875).

Šiemet kur kas daugiau priimta į valstybės finansuojamas socialinių mokslų studijų vietas.

Pirmuoju etapu sutartis dėl nemokamų pedagoginių studijų sudarė 517 žmonių. Laisvos liko 68 vietos. Anot LAMABPO, per pirmą papildomo priėmimo dieną prašymų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukta daugiau, nei liko laisvų vietų. 255 asmenys mokės už savo pedagogines studijas.

Žlugo nemokamo bakalauro idėja

„Žlugo politinių deklaracijų dėl „nemokamo bakalauro“ visiems idėja. Šiais metais buvo 25 proc., lyginant su praėjusiais metais, padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius (mažėjant abiturientų skaičiams). Buvo tikima, kad taip bus sumažinti skaičiai studentų, studijuojančių už savo lėšas. Tačiau tai nepavyko. Mokančių už save studentų jau dabar yra priimta apie 6 tūkst. Didžioji dalis – kolegijose.

Taip pat liko ir apie 4 tūkst. neužimtų valstybės finansuojamų vietų (papildomam priėmimui). Instrumentas nemokamam bakalaurui nesuveikė, ir tas buvo iš anksto prognozuojama“, – kritikos socialiniame tinkle pažėrė buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Anot jos, iškreiptas santykis tarp universitetų ir kolegijų, ir tai nuves į kolegijų žlugimo naują etapą.

„Gausa valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir sąlygiškai maža priėmimo kartelė lėmė tai, kad stojantieji, kurie anksčiau nepatekdavo į universitetus ir stodavo į kolegijas, sustojo į universitetus. Kolegijos reagavo priimdamos valstybės nefinansuojamus studentus ir, kaip galima spręsti, netaikė jiems beveik jokios kartelės. Kolegijų žlugimas pasireiškia ir tuo, kad jos priima labai prastus studentus, ir nelabai galima tikėtis studijų kokybės“, – pabrėžė N. Putinaitė.

Ji pabrėžė ir tai, kad mažinama aukštojo mokslo kokybė.

„Žinoma, dabartiniai valdantieji nuosekliai įgyvendina tai, ką ir deklaravo, – didina prieinamumą. Tačiau tai, kad beveik bet kas gali įstoti į aukštąjį mokslą, nėra į sveikatą aukštajam mokslui. Vienas studentas finansuojamas mažai, studentų daug, ir tai reiškia, kad kokybiškai parengtų specialistų bus nedaug, o Lietuvos aukštojo mokslo diplomas bus devalvuotas.

Ką reikėtų daryti? Jei mes norime, kad ekonomikos DNR duotų kokius rezultatus, kad mūsų ekonomika taptų aukštesnės pridėtinės vertės, mums reikia aukšto lygio specialistų. Pamirškite apie tai, jei taip ir toliau bus elgiamasi su aukštuoju mokslu.

Reikėtų ryškiai mažinti valstybės finansuojamų vietų, didinant finansavimą vienam studentui. Įvesti tą pačią priėmimo kartelę valstybės finansuojamiems ir valstybės nefinansuojamiems studentams (apie ką pavasarį buvo kalbama, bet taip ir neįvesta). Tai leistų atkurti proporciją tarp įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus, ir pakelti įstojusiųjų lygį“, – savo siūlymus išvardijo N. Putinaitė.

Fiasko ir kolegijų žlugdymas

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pagrindinio priėmimo rezultatus vadino nemokamo bakalauro fiasko.

„Pirmajame etape pakviestas studijuoti 22 271 stojantysis, sutarčių pasirašyta 18 189. Beveik penktadalis stojusiųjų nusprendė nepasinaudoti galimybe studijuoti. Tai, ko gero, precendento neturintis didelis skaičius“, – pabrėžė politikas.

Jis tęsė: „Valstybės lėšomis studijuos 12 311, už mokslą mokės beveik 6000 pirmakursių. Ar tai žadėtasis nemokamų viešųjų gėrybių rojus?“

G. Steponavčiius pabrėžė, kad išskirtinai mažas šiųmetinių abiturientų stojimas į aukštąsias – iš 26 360 mokyklas baigusiųjų sutartis sudarė 10 575 žmonės. Iš jų valstybės lėšomis studijuos 7161 (tiek pat kiek ir pernai) abiturientas.

„Koleginis sektorius toliau sistemingai žlugdomas: kolegijose studijuosiančių(-ančių) skaičius pastaruosius ketverius metus krenta, 2020 m. disproporcijos dar didesnės – valstybės lėšomis universitetuose studijuos 8484, o kolegijose – tik 3827 žmonės.

Nors daugelis autoritetingų tyrimų rodo, kad darbo rinkos struktūra Lietuvoje nereikalauja tiek specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, o valstybei tai kainuoja brangiau, mokesčių mokėtojų pinigai ir toliau ramia sąžine naudojami netikslingai ir neefektyviai“, – kritikavo G. Steponavičius.

Jis pabrėžė, kad minimalaus balo ir reikalavimo laikėsi visi valstybiniai universitetai ir tik 3 kolegijos.

„Dažnas norės baksnoti į „blogietes“ kolegijas, tačiau kviesčiau įvertinti platesnį kontekstą. Sistemingas valdančiųjų kolegijų menkinimas, stūmimas į paribius (minimalių stojimo reikalavimų naudingų universitetams koregavimas), diskriminavimas (lėšų tik universitetų bendrabučių renovacijai skyrimas), nepagrįstas VF vietų paskirstymas tarp sektorių (universitetams – 10 284, kolegijoms – 6 070) paskatino grįžtamąją reakciją“, – aiškino buvęs ministras.

Anot jo, padėtis galėjo būti dar blogesnė, bet valdančiuosius ir ŠMSM „gelbėjo“: neproporcingai ir nepagrįstai didelis humanitarinių ir socialinių mokslų, medicinos studijų VF vietų skaičiaus didinimas.

„Tuo tarpu informatikos ir technologijos mokslus krimsiančių skaičius pastaraisiais metais nedidėja ar net krenta“, – pabrėžė G. Steponavičius.

Rezultatus, anot politiko, pagerino ir tikslinės stipendijos technologijų pakraipos (regioninėms kolegijoms) ir pedagoginėms studijoms. Tiesa, jis abejoja, ar naudos iš to būsią.

„Ar tai padės įstojusiems lengvatinėmis sąlygomis ne tik baigti studijas, bet ir dirbti pagal įgytą specialybę, didelis klausimas“, – mano G. Steponavičius.

Stojimo rezultatus pagerino, pasak politiko, ir beveik 2000 kolegijose priimtų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas nesilaikant valstybės nustatytų reikalavimų.

„Taip, skaičiai dar negalutiniai, tačiau po antrojo priėmimo etapo situacija iš esmės nesikeis. Taip, metai dėl pandemijos buvo sunkūs. Tačiau turime jau kelerius metus besikartojančią optimizmu nedvelkiančią situaciją, ir tai lėmė neadekvatūs valstybės mastu išsikelti tikslai – vadinamosios NEMOKAMOS bakalauro studijos yra tiesiog plikas populizmas, klystkeliais vedantis visą LT aukštąjį mokslą ir nepagrįstais lūkesčiais suvedžiojantis dalį visuomenės.

Liūdniausia, kad tai daroma ignoruojant ekspertų įžvalgas, iš esmės sujaukiant specialistų rengimą ir einant priešinga kryptimi nuo to, ko verkiant reikia Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai.

Aukštajam mokslui reikia ženklesnių valstybės investicijų. Tačiau ne kartą kalbėta ir siūlyta, kad tikslingiau yra papildomas lėšas skirti vieno studijuojančiojo finansavimui didinti, didesniam magistrantūros vietų skyrimui“, – savo nuomonę išsakė G. Steponavičius.

Šiemetinio priėmimo statistika

Kaip skelbia LAMABPO, šių metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai sudarė 10 575 sutartis (2019 m. – 10 575): universitetuose – 7 314 (2019 – 7 036), kolegijose – 3 261 (2019 – 3 539). Valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose studijuos 7 161 šiemet brandos atestatus gavusių asmenų (2019 m. – 7 151): universitetuose – 5 717 (2019 m. – 5 065), kolegijose 1 444 (2019 m. – 2 086).

Studijų sutartis sudarė 2 016 asmenų, gavusių bent po vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2019 m. – 1 668), iš kurių 1 565 yra šių metų abiturientai (2019 m. – 1 332).

Daugiausia studijų sutarčių valstybės finansuojamose studijų vietose sudaryta Vilniaus universitete (3 551), Vilniaus Gedimino technikos universitete (1 116) ir Kauno technologijos universitete (1 113). Universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti Teisę Vilniaus universitete (239), Programų sistemas Kauno technologijos universitete (235) ir Ekonomiką Vilniaus universitete (195). Kolegijų trejetuke: Vilniaus kolegija (1 181), Kauno kolegija (947) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (316). Šiame sektoriuje populiariausia Tarptautinio verslo studijų programa Vilniaus kolegijoje, kurią pasirinko 164 asmenys, šioje kolegijoje 83 pirmakursiai mokysis Programų sistemas, 76 asmenys pasirinko Kauno kolegijoje vykdomą Logistikos studijų programą.

Valstybės nefinansuojamų studijų sutarčių gausiausia Vilniaus universitete (648), Vytauto Didžiojo universitete (345), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (327). Kolegijose didžiausias skaičius valstybės nefinansuojamų studijų sutarčių Socialinių mokslų kolegijoje (1 192), Vilniaus kolegijoje (606) ir Kauno kolegijoje (422).

Pagrindinio priėmimo metu 772 asmenys sudarė studijų sutartis dėl ugdymo mokslų studijų programų (2019 m. – 369): 517 valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 244), 255 – nefinansuojamose (2019 m. – 125). Daugiausia šių sutarčių sudaryta Vytauto Didžiojo universiteto Mokomojo dalyko pedagogikos, Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogikos, Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programose.

Nuo rugpjūčio 28 d. iki rugpjūčio 31 d. 14 val. stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime. Į valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.

Šaltinis:
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1221273/ekspertu-zvilgsnis-i-pirmakursiu-priemima-nemokamo-bakalauro-fiasko-ir-kolegiju-zlugdymas