Darbdaviai kviečia, o specialistų vis tiek trūksta

2020.11.17
01 2020 11 17

Nors medžiagų apdirbimo inžinerijos specialistų poreikis, atėjus 4.0 pramonės revoliucijai auga kasdien vis labiau, tačiau Lietuvoje šias studijas renkasi vis dar labai mažai jaunų žmonių. Viena iš priežasčių – profesiją gaubiantys mitai. Juos paneigia bei medžiagų apdirbimo inžinieriaus profesijos privalumus pristato Kauno technikos kolegijos (KTK) Medžiagų apdirbimo inžinerijos studijų programos vadovė dr. Donata Putnaitė.

- Donata, kaip pristatytumėte jaunam, dar su inžinerija nesusidūrusiam žmogui, kas tai yra medžiagų apdirbimo inžinerija?

- Jei labai paprastai ir apibendrinant iki populiariausios krypties - tai medžiagų apdirbimo inžinieriai yra sunkiosios pramonės atstovai, kurie specializuojasi metalo apdirbime. Kauno technikos kolegijoje absolventai yra ruošiami tam, kad darbo vietoje sugebėtų suvaldyti, sukoordinuoti gamybos ir metalo apdirbimo procesus taip, kad pagamintų kliento užsakytą gaminį, atitinkantį techninius reikalavimus.

- Ar galite pateikti pavyzdžių, kur mes matome šios srities inžinierių darbo rezultatus? Galbūt jie nėra taip lengvai pastebimi?

- Tikrai galiu ir tų pavyzdžių yra apstu aplink mus. Atsiminkite savo paskutinį apsilankymą Kauno Akropolyje. Jame yra gausu stiklinių turėklų, sutvirtintų metaliniais laikikliais, kuriuos pagamino medžiagų apdirbimo inžinierius. Dauguma statybinių konstrukcijų ir jų detalių pagamintos medžiagų apdirbimo inžinierių. Galima paieškoti ir kitų pavyzdžių: Mindaugo tiltas Vilniuje, labai populiarūs apžvalgos bokštai išsibarstę po visą Lietuvą.

Medžiagų apdirbimo inžinieriai gali gaminti ir implantus medicinos pramonei. Detalės dydis gali būti įvairus – nuo mažiausio dantračio laikrodyje iki variklio veleno, tilto konstrukcijos ar dangoraižio elemento.

- O koks yra šių specialistų poreikis rinkoje Lietuvoje ir pasaulyje? Kodėl verta rinktis būtent šią profesiją?

- Neabejotinai tai yra viena perspektyviausių šio laikmečio profesijų, prasidėjus pramonės 4.0 revoliucijai. Gamybos apimtys auga, pramonė vis labiau skaitmenizuojasi, įmonėse vyksta robotizacijos procesai. Natūralu, kad kažkas turės dirbti ir prižiūrėti visą šią įrangą, kontroliuoti gamybos procesus. Tad tokių inžinierių poreikis kasdien vis didėja.

Lietuvoje turime daug nedidelių įmonių, kurios turi 2-3 automatizuotas detalių apdirbimo stakles. Tokios įmonės šiandien auga ir ieško pastiprinimo. Taip pat yra daug vidutinio dydžio ir didelių lietuviško kapitalo įmonių kaip „Baltec CNC Technologies“, vis daugiau atsiranda užsienio investuotojų tokių kaip „Hollister“, „Continental“. Visi šie darbdaviai nuolatos su mumis bendrauja, o mokslo metų pabaigoje iš jų sulaukiame pasiūlymų inžinierių rengimui. Deja, bet tiek absolventų, kiek pageidauja darbdaviai, pasiūlyti negalime.

Įprastai per metus paruošiame apie 10 inžinierių. Atsižvelgiant į paklausą, per paskutinius 5-erius metus,  studentų galėtų būti dvigubai ar trigubai daugiau. Ir tai nereiškia, kad kitais metais jų nereikės dar daugiau.

Specialistai yra graibstomi, nes jie paklausūs, žino, kaip valdyti gamybos įrenginius, kaip juos prižiūrėti, programuoti. Mūsų absolventai turi žinių ir apie detalių gamybos technologijas bei kitus dalykus susijusius su gamyba. Kauno technikos kolegijoje parengti inžinieriai gali dirbti labai plačiame veiklos spektre ir kiekvienas randa sau patinkančią darbo nišą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ir ne tik) valstybėje.

- Jei specialybė tokia paklausi, tai kodėl vis dar toks didelis ruošiamų specialistų deficitas?

- Manau, kad viena pagrindinių priežasčių yra tai, kad inžinieriaus kelias nėra lengvas. Norint studijuoti inžineriją aukštojoje mokykloje, reikia gerai mokėti matematiką, fiziką. Tai, bene, dažniausiai atbaido ir jaunimas pasuka socialinių mokslų kryptimi.  Kitas mitas – tėvų, senelių, artimos aplinkos formuojami stereotipai. Deja, vis dar yra gaji nuomonė, kad inžinieriaus darbas vyksta plaktuku, inžinieriai vaikšto tepaluoti ir menkai apmokami. 

Trečias mitas – tai vyriška profesija. Kiek teko girdėti, yra net tokių atvejų, kad mergaitės būna išvedamos iš pamokų, kai yra pristatomos inžinerinės studijos. Neva, tai ne joms ir nereikia gaišti laiko. Aš tik galiu pasakyti, kad dėl to yra labai liūdna. Inžinerija yra skirta visiems ir čia reikia pritaikyti savo žinias ir gebėjimus, kurie visiškai nepriklauso nuo tavo lyties.

- Sakote, kad dirbti plaktuku nebereikia ir tai jau nebe purvinas darbas. Tad koks tai darbas? Kaip atrodo inžinieriaus diena?

- Tikrai taip. Toks suvokimas yra labai pasenęs ir visiškai neatitinka laikmečio. Šiandien inžinieriui plaktuko nereikia. Inžinierius dirba kompiuteriu arba automatizuotomis staklėmis, kurias turi suprogramuoti, jas prižiūrėti, perprogramuoti, kai yra ruošiama nauja detalė ar gaminys.

Reikia mokėti valdyti gamybą bei visą technologinę sistemą. Juk šiandien gamyba sudėtingėja. Anksčiau viskas buvo suskirstyta sritimis: jei mechanika, tai tik mechanika, šiandien tuo apsiriboti neįmanoma. Visur yra elektroniniai jutikliai, sistemos komunikuoja tarpusavyje, yra tam tikri valdymo blokai. Turi suprasti visą sistemą, kas jos viduje, kad galėtum komunikuoti su kitu specialistu ir paruoštum galutinį rezultatą.

Žinoma, yra ir palengvinimų. Nebeliko jau mano minėto fizinio darbo, atsirado estetika. Žmogui reikia suvaldyti tiesiog procesą – įdedi ruošinį ir gauni rezultatą. Seniau buvo rankinės staklės ir kad gautum galutinį rezultatą, reikdavo kartais praeiti nemažai skirtingų padalinių, kurie padėdavo apdirbti detales. Šiandien viską galima padaryti kur kas paprasčiau.

Konkurencinga aplinka ir 4.0 pramonės revoliucija mus ženkliai pastūmėjo pirmyn. Būdama nedidele valstybe ir norėdama konkuruoti, Lietuva turėjo žengti septynmyliais žingsniais pirmyn, kad aplenktų didesnius rinkos žaidėjus.

Kartu pasikeitė ne tik darbo aplinka, bet ir poilsio zonos gamyklose. Dabar čia turime žaidimų kambarius, estetiškas valgymo zonas, kad žmonės galėtų atsipalaiduoti ir pasimėgauti kava ar maistu. Įrengiamos žaliosios poilsio zonos, poilsio kambariai, suteikiami socialiniai paketai darbuotojams ir jų šeimoms.

- Daug metų dirbate su studentais, būsimais inžinieriais. Galbūt galite išskirti, kuo jie turi pasižymėti, norėdami būti sėkmingi šioje sferoje?

- Pastebėjau, kad labai dažnai šią kryptį renkasi tie jaunuoliai, kurių šeimoje jau yra ar buvo inžinierių. Kitas segmentas – profesines studijas baigę absolventai, kurie pajuto, kad čia jų pašaukimas ir nori aukštesnio išsilavinimo, papildomų žinių ir gebėjimų. Galiausiai, šias studijas renkasi žmonės, kurie jau dirba šioje srityje ir nori kilti karjeros laiptais, įsigilinti į vienus ar kitus profesijos niuansus.

Visi šie žmonės pasižymi smalsumu. Turbūt taip yra todėl, kad tai nuolat kintantis darbas su daug iššūkių. Visada turi domėtis tuo, kas vyksta profesijos aplinkoje. Taip pat turi būti labai kūrybiškas. Galbūt yra stereotipas, kad kūryba – humanitarų arkliukas, tačiau su tuo drįsčiau nesutikti. Žinoma, jei savo grupėje paprašyčiau nupiešti paveikslą, tai padarytų nedaugelis, tačiau šioje sferoje mes sprendžiame problemas ir jei būsi nekūrybingas, tu neprogresuosi, nerasi geresnės išeities ir suksiesi uždarame rate. Nekūrybingas inžinierius atkartoja tą patį procesą ir nesukuria tokios pridėtinės vertės, kurią galėtų kurti.

Jei sprendimai yra šabloniški, tada inžinieriaus lyg ir nereikia. Bet jei inžinierius geba sugalvoti, kaip tą patį padaryti greičiau, geriau ir neprarasti kokybės – tada jis yra aukso vertės. Juk visa gamyba laikosi ant trijų banginių – laiko, kurio reikia gaminiui pagaminti – juk niekas nelauks skalbimo mašinos, kurią gaminsi du metus; techninių sprendimų, kurie leidžia pagaminti daug ir greitai; kokybės – visi nori tik kokybiškų ir gerų daiktų. Taip inžinierius ir turi balansuoti tarp šių aspektų ir nuolat galvoti, kaip juos optimizuoti.

- Kiek svarbi studentui yra praktika studijų metu ir ar jos Kauno technikos kolegijoje pakanka?

- Praktika KTK sudaro daugiau nei 30% studijų proceso. Tai yra vienas svarbiausių, o tiksliau – svarbiausias studijų aspektas. Mūsų studentai praktikoje ar mūsų moderniose laboratorijose praleidžia didžiąją studijų dalį. Studijų metu vyksta Mokomoji praktika, kurioje susipažįsta su brėžiniais bei jų ryšiais su gaminiais. Jau pačioje studijų pradžioje studentai savo rankomis gamina atitinkamas detales, pamato procesą, kaip gaminys iš brėžinio virsta realiu.

Vėliau studentai keliauja į Matavimų praktiką, kur jie pamato kokybinius ryšius. Juk neužtenka tiesiog padaryti gaminį. Jis turi atitikti tam tikrus kokybės reikalavimus, užduoties techninius parametrus, standartą ir t.t.

Tada jų laukia Profesinės veiklos praktika, parodanti gamybos procesą detaliai. Pavyzdžiui, Gamybos technologijų praktikos metu orientuojasi ne į visą veiklą, o į konkretų gaminį.

Studijas būsimi inžinieriai baigia Baigiamąja praktika. Kiekviena iš praktikų trunka 4-6 savaites. Per šį laiką jie sukaupia tiek įgūdžių, kad gali būti pilnaverčiais darbo rinkos dalyviais. Beveik visi studentai pirmąjį darbą susiranda dar praktikų metu. Žinoma, mes agituojame išmėginti kuo daugiau skirtingų vietų, tačiau kartais užsimezga labai stiprus ryšys ir pasiliekama ilgam.

Labai džiaugiamės, kad turėdami tokį platų verslo partnerių ratą, visiems galime pasiūlyti kryptį, kurios jie nori ir leisti save išmėginti.

O kaip karjera? Kokios yra šios srities specialistų karjeros galimybės?

Karjeros galimybės yra be galo plačios. Ją galima vystyti tiek horizontaliai, tampant geriausiu iš geriausių ar vertikaliai, kylant iki vidutinės grandies iki pačių aukščiausių vadovų. Tokių pavyzdžių kolegijoje turime daug. Net galiu patikinti, kad dauguma pramonės, inžinerinių įmonių vadovaujančių žmonių yra pradėję nuo inžinerinio darbo, nes tik jie turi specifinių žinių, supratimą apie gamybą, produktus, procesus. Papildomai įgiję vadybos žinių, jie tampa įmonių vadovais ar vadovų komandos nariais.