KTK ŠIMTMETIS

100 mecio programa 1 06

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: PRADŽIŲ PRADŽIA

Pirmasis istorinės raidos etapas - tai technikos mokslų Lietuvoje pradžia. 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM. Pirmuoju direktoriumi skiriamas buvęs Bologojos technikos mokyklos vedėjas inž. Julijonas Gravrogkas. Mokyklos paskirtis - rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie panašių mokyklų Vakarų Europos šalyse. Aukštesnioji technikos mokykla tapo mokykla:

  • davusi pradžią daugeliui techniškų specialybių - būtent čia pradėti rengti jūreivystės, geležinkelių ėjos, mechanikos, susisiekimo statybos, elektros energetikos, telesusisiekimo architektūros specialistai,
  • subūrusi po savo stogu gausų būrį geriausių to meto dėstytojų ir specialistų praktikų, kurie kūrė mokymo/si programas, planus, nuostatus, rašė pirmuosius specialybinius vadovėlius lietuvių kalba,
  • išugdžiusi studentus entuziastus, kurie tapo Lietuvos upių hidrologais, pirmojo sklandytuvo konstruktoriais ir bandytojais, pirmaisiais radijo mėgėjais bei pirmojo radijo žurnalo leidėjais.

1920 – 1929 metai

1832 m. carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą, techniškosios krypties specialistų jokia Lietuvos mokykla nerengė, o specialistų labai trūko. 1919 m. buvo nutarta, kad reikalinga tokius specialistus rengianti mokykla. 1920 m.  Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos  sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM.

1920 m. rugsėjo 3 d. dienraštyje „Lietuva“ atsiranda skelbimas: „Pirmoji Susisiekimo Ministerijos technikos mokykla. Mokykloj trys skyriai: 1) kelio technikų, 2) mechanikos technikų ir 3) elektros technikų. Kiekvieno skyriaus kursas einamas 4 metus. Iš stojančių mokyklon asmenų reikalaujama 2 progimnazijos klasių, arba tam lygaus mokslo liūdimų. Į mokyklą bus priimami ir naminio mokslo asmenys, kurie išlaikys iš 2 progimnazijos klasių kurso kvotimus. Mokykla turi aukštesniųjų mokyklų teises. Prašymus su metrika ir mokslo liūdimu siųsti antrašu: Kaunas Susisiekimo Ministerijos Kanceliarija, Mokyklos Vedėjas“.

jungtine foto

Pirmieji ATM moksleiviai 1923 – 1924 m.

1920 m. rugsėjo 3 d. Ministro Pirmininko Ernsto Galvanausko, kuris ėjo ir Susisiekimo ministro pareigas, įsakymu paskiriamas šios mokyklos vedėjas (direktorius). Juo tapo inžinierius-technologas Julijonas Gravrogkas, 1915 metais baigęs Sankt-Peterburgo technologijos institutą. 1920 metais jis sugrįžo iš Rusijos, kur Bologojės mieste dirbo geležinkelio technikos mokyklos direktoriumi.

Inz Julijonas Gravrokas pirm ATM direk 1920 1940

Pirmasis ATM direktorius inž. Julijonas Gravrogkas. ATM vadovavo 1920 – 1940 m.

1920 m. spalio 9 d. dienraštyje „Lietuva“ išspausdinta žinutė: „Susisiekimo ministerijos Technikumas atkeltas į Kauną, įstojamieji kvotymai vyks spalio mėn. 25 d. Prašymai priimami kasdien Mickevičiaus g. Nr. 5“.

“Vyriausybės žiniose” 1920 m. spalio 12 d. buvo paskelbtas įsakymas Nr. 104 “… inžinierių technologą Joną Sabaliauską, inžinierių Vladą Pauliukonį, inžinierių Kazį Vasiliauską, inžinierių Konstantiną Šakenį ir teisininką Praną Penkaitį tvirtinu Susisiekimo ministerijos Technikinės mokyklos mokytojais nuo š. m. spalio mėn. 25 d.”.  Vėliau paskelbtuose įsakymuose Jono Sabaliausko pavardės nėra, priežasčių surasti nepavyko. Paskirti mokytojai padėjo direktoriui J. Gravrogkui parengti pirmuosius mokymo planus, programas ir mokyklos nuostatus. Aptarta mokyklos paskirtis – rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie Vakarų Europos šalių panašių mokyklų – technikumų.

Mokykla savo veiklą pradėjo be tikslios kalendorinės datos ir be didelių iškilmių, vėlų 1920 m. rudenį, prisiglaudusi Kauno vokiečių pradžios mokykloje Vytauto prospekte. Mokslą pradėjo 26 klausytojai, didelė dalis - įvairių įstaigų darbuotojai, kurie siekė gauti atitinkamą jų pareigoms mokslo cenzą. Iš šios grupės vėliau buvo suformuota pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigę 1925 m.

1922 m. balandžio mėn. mokykla įsikūrė savo patalpose Kaune, Mickevičiaus g. Nr. 1. Čia buvo įrengtos patalpos klasėms, pastogėje – braižykla, rūsyje – praktinio mokymo patalpos. Išardoma dviejų klasių pertvara sudarė galimybę, esant reikalui, įsirengti salę. Mokslas vyko 2 pamainomis. Mokykloje dirbo 9 etatiniai dėstytojai, kiti buvo ateinantys iš gamybos ar Kauno universiteto.

2 ATM patalpos Kaune Mickeviciaus g. Nr. 1

Pirmasis ATM pastatas Kaune, A. Mickevičiaus gatvė 1

1923 m. Lietuvai iškilo savo jūrų uosto ir savo laivyno turėjimo klausimas. Niekam nekilo abejonių, kad būtina turėti savo profesionalius jūreivystės specialistus. Pirmieji tuo susirūpino ir konkrečių žygių jūreivystės mokyklai steigti ėmėsi susikūrusios jūrininkų sąjungos nariai. Jie pasiūlė prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos įkurti Jūrų skyrių. Šį pasiūlymą palankiai priėmė Susisiekimo ministerija, kuriai ši mokykla buvo tiesiogiai pavaldi. Jūrininkų rengimo klausimu taip pat aktyviai domėjosi Kauno miesto visuomenės moterys, propagavusios šią specialybę ir konkrečia parama padėjusios mokyklai. 1923 m. rudenį į ATM priimti 22 jaunuoliai entuziastai, pasiryžę tapti jūrininkais.

08 aATM jūrininkų grupė. 1923 m.

Kiti moksleiviai pavydžiai žvelgė į dryžuotus marškinėlius dėvinčius vyrukus. Šio skyriaus mokiniams buvo numatyta jūreiviška uniforma – besnapės kepurės su užrašu kaspinuose „Jūrų mokykla“, dvibordis juodas puspaltis su antpečiais, kuriuose išsiuvinėtas inkaras. Moksleivius mokė sugrįžę iš Rusijos laivyno specialistai: gen. T. Daukantas, plk. T. Reingardas, kpt. A. Azguridi, kpt. A. Šuipys, mokymą kuravo gen. V. Nagevičius. Buvo nutarta ATM suteikti jaunuoliams tik 2 metų teorinį parengimą, o praktikos atlikti išsiųsti juos į užsienio šalį, nes Lietuva savo laivų neturėjo.

4 Plaukiojimo zemelapis 3 Burlaivis Archibald Russell 5 praktikantas Br. Krikstopaitis 1928 m
Burlaivio plaukiojimo maršrutas          

G. Eriksono įmonės burlaivis

Archibald Russell

ATM praktikantas Bronius

Krikštopaitis 1928 m.

1925 m. penkiolika jūreivystės skyriaus moksleivių, gavę stipendiją, buvo pasiųsti mokytis į Suomijos jūrų  navigacijos mokyklą. Jie trejus metus plaukiojo 2 buriniais laivais „Olivebank“ ir „Archibald Russell“, kurie priklausė Gustavo  Eriksono laivininkystės įmonei. Po trejų metų praktikos suomių burlaiviuose, mokslus pratęsę Suomijoje, Abo (Turku) navigacijos institute, sėkmingai išlaikę egzaminus, iš Suomijos grįžo 10 diplomuotų jūrininkų ir įgijo teisę dirbti laivų kapitonais ir šturmanais.Tas nedidelis būrelis jaunuolių, pradėjusių jūreivišką kelią Kaune, Aukštesniosios mokyklos Jūrų skyriuje, vėliau tapo tarpukario Lietuvos prekybos laivyno branduoliu: Vytautas Babarskis, Stasys Dagys, Kazys Daugėla, Zigmas Domeika, Bronius Krikštopaitis, Mykolas Limba, Feliksas Marcinkevičius, Benediktas Monkevičius, Aleksandras Rasiulis, Eduardas Sliesoraitis.

5 Praktinio mokymo dirbtuves

Praktinio mokymo dirbtuvės     

Per 1925 – 1929 m. laikotarpį, Karmelitų (dabar Karaliaus Mindaugo prospektas) ir Kalėjimo gatvių kampe pastatytos praktinio mokymo dirbtuvės su patalpomis metalų apdirbimo darbams, kalve su metalų lydymo krosnimi, 25 kw galios elektros stotele, stalių dirbtuve ir atskiromis patalpomis elektros mašinų, elektrometrinėms bei silpnųjų srovių laboratorijoms.

5 b 25 kw elektros stotele

ATM moksleiviai 25 kw elektros stotelėje

Dirbtuvėse, greta programinių praktikos darbų moksleiviai gamino ir būtiniausias mokymo priemones laboratorijoms bei mokymo kabinetams – pvz.: pastatų konstrukcijų, braižybos bei piešimo darbams medinius modelius. Elektrometrijos laboratorijoje, sutarus su Matų ir saikų inspekcija, vadovaujami V. Petraičio, moksleiviai keletą metų atlikinėjo elektros skaitiklių patikros paslaugas miesto gyventojams. Šiomis paslaugomis buvo uždirbamos papildomos lėšos laboratorijų įrangai ir šiek tiek moksleivių asmeninėms pajamoms.

14 a

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

Pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigė 1925 m. 1926 m. išleista pirmoji mechanikos specialybės laida (7 absolventai), o 1928 m. - pirmoji technikų elektrikų laida (6 technikai), kuri jau buvo laukiama naujai statomoje Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje ir sparčiai plečiamų elektros tinklų statybose.

6 Pirmoji mechanikos specialybes laida 1926 m. 11 a
Pirmoji ATM absolventų laida. 1925 m. Trečioji mechanikų laida (1923 - 1928)

Įvedus šalyje litą, mokestis už mokslą, pedagogų tarybos pageidavimu, buvo 20 litų metams. Anot J. Gravrogko, mokykla turėjo būti „prieinama plačiai lietuvių visuomenei“.

1923 m. pedagogų posėdžiuose buvo svarstyti  mokyklos vėliavos ir uniformos klausimai. Vėliava – vienoje pusėje žaliame fone geltonos spalvos Vytis, pramonės ženklas ir raudonas užrašas: „Per mokslą į šviesią Ateitį – Aukštesnioji technikos mokykla“, kitoje pusėje – „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva“. Vėliavos pakraščius puošė geltoni bumbulai (frenzeliai).

Norėta  įvesti moksleiviams vienodą aprangą – uniformą, bet buvo priimta tik uniforminė kepuraitė.

IMG 2518 copy

ATM moksleivio pirmoji kepuraitė

Stipendijas (100 Lt/mėn.) gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių. Panašų skaičių Pedagogų Taryba atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. Tai buvo nepriklausomybės savanorių bei švietimo  darbuotojų vaikai.

IMG 2853 copy

 

 

Dėstytojo inžinieriaus L. Gimbuto ir dirbtuvių vedėjo J. Andriūno iniciatyva 1927 m. sukurta draugija moksleiviams šelpti. Prie šių dėstytojų pirminio 1700 Lt įnašo kiti dėstytojai kas mėnesį pridėdavo apie 1% nuo gaunamo atlyginimo sumos. Tai sudarė nuolat papildantį fondą, iš kurio neturtingiems arba nelaimės ištiktiems moksleiviams skirdavo pašalpas, paskolas ar stipendijas (25 Lt/mėn), kurias vėliau, jau dirbdami, moksleiviai grąžindavo. Šalpos draugija veikė iki antrojo Pasaulinio karo pradžios.

Tarpukario laikotarpiu mokykloje didelis dėmesys buvo skiriamas patriotiniam ir doroviniam jaunimo auklėjimui. ATM moksleiviai buvo skatinami dalyvauti veikloje, turinčioje tam tikrus visuomenės sąmoningumo ugdymo tikslus. Čia veikė įvairios jaunimo organizacijos: skautai, vyčiai, jaunalietuviai, šauliai. Buvo ruošiamos iškylos, ekskursijos, šokių vakarėliai.

1927 m. balandžio mėn. Aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis išleido pirmąjį mėnesinio žurnalo “Radio mėgėjas” numerį. Žurnale buvo spausdinama populiari informacija radijo mėgėjams. Pirmasis redaktorius buvo moksleivis Mikalojus Baublys, vėliau žurnalą redagavo moksleivis Antanas Mildažis. 1928 m. žurnalas tapo savaitiniu ir vadinosi “2000 metrų” (toks buvo Kauno radijo stoties siunčiamų bangų ilgis).  

3 knygosŽurnalas “2000 metrų” 1928 m.

1 ATM direktorius prof. inz. Julijonas Gravrogkas m

Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1885–1968) buvo prof. Julijonas Gravrogkas. 1937–1938 m. jis vadovavo statant naujuosius ATM mokyklos rūmus Tvirtovės al. 35. VDU dėstytojas, profesorius, 1941–1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarų Vokietiją, dirbo Hamburge, vėliau Pineberge Baltijos universitete, nuo 1949 m. gyveno JAV.

J. Gravrogkas domėjosi mokslo pažanga ir buvo inžinierius kūrėjas. Du dešimtmečius jis teoriškai ir praktiškai tyrinėjo giroskopo pritaikymą laivų siūbavimui sumažinti. Lietuvoje, vėliau Vokietijoje jis išsaugojo tyrimo aprašymus ir skaičiuotes. Inžinierius Zigmas Saurazas (1939 m. elektrikų laidos absolventas) prisimena:   “… pas prof. J. Gravrogką dirbtuvėse dirbau vakarais. Tekindavau jo išradimui atskiras dalis, meistrui Aleksui Gertui padedant, o dienomis eidavau į VDU klausyti paskaitų. Daug laiko praleidau dirbtuvėse, kol galutinai buvo paruoštas ir sumontuotas jo išradimo aparatas. Buvo atlikta daug skaičiavimo, braižymo bei tekinimo darbų. Kai aparatas buvo galutinai baigtas ir elektros sujungimai atlikti, nutarėme jį paleisti ir išbandyti. Aleksas Gertas su savo tėvu, kuris taip pat buvo meistras, stovėjo prie aparato ir juokėsi. Senasis Gertas bijojo, kad aparatas paleidimo metu gali sprogti ir nunešti dirbtuvių stogą. Aš priėjau prie kontrolinės lentos, kurią pats sumontavau ir svarbius elektros jungimus atlikau, ir įjungiau pirmąjį giroskopą. Tėvas Gertas pasileido bėgti prie durų. Įsibėgėjus giroskopui, įjungiau mažų bangų pavarą, ir aparatas pradėjo siūbuoti į visas puses. Grįžęs tėvas Gertas su sūnumi Aleksu pradėjo ploti rankomis ir spausti man ranką. Kai įjungiau stabilizuojantį giroskopą, siūbavimas buvo sustabdytas.Tai reiškė, kad išradimas veikia. Kitą dieną atėjo prof. J. Gravrogkas ir pamatęs, kad aparatas veikia, buvo labai laimingas ir juokėsi. Aš niekad prieš tai nemačiau jo taip juokiantis. Paspaudė man ranką ir išėjo. Išradimas buvo išbandytas.”

Gyvendamas Klivlande (JAV), jis 1952 m. pateikė patento paraišką. 1954 m. inžinierių pasiekė žinia, kad jo aparatas laivo siūbavimui tirti patentuotas. Tai galima laikyti didele J. Gravrogko profesine sėkme, liudijančia aukštą inžinieriaus, mokslininko profesionalumo lygį ir erudiciją. Deja, prof. J. Gravrogko mokslinio išradimo aparatas Lietuvoje neišliko. Okupacijos metais jis buvo sunaikintas. 

Klivlande prof. Julijonas Gravrogkas parašė šiuos straipsnius:

  • J. Gravrogkas. Mūsų būsimos valstybės santvarkos klausimu. Tėvynės sargas. 1954 m. Nr. 1,
  • J. Gravrogkas. Dvi galimybės – amerikonizmo ir tautinių kultūrų kelias. Aidai, 1954 m. gegužė,
  • J. Gravrogkas. Pasaulėžiūrinės pastabos. Aidai, 1954 m. gegužė,
  • J. Gravrogkas. Apie giroskopą ir jo pritaikymą laivui stabilizuoti. Technikos žodis, 1956 m. gegužė-birželis,
  • J. Gravrogkas. Animalinių ir dvasinių jėgų konfliktai. Knyga „Mano pasaulėžiūra“, 1958 m.
  • J. Gravrogkas. Valstybės ir bažnyčios klausimu. Tėvynės sargas. 1959 m. Nr. 2 – 3.

Inž. dr. Algirdo Nasvyčio, buvusio J. Gravrogko studento ir daugelio kitų amžininkų vertinimu „didžiausias Julijono Gravrogko atliktas darbas Lietuvai yra Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrimas ir ugdymas per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį ... J. Gravrogko nuopelnas ne tiktai mokyklos administravime, ugdyme bei tinkamų mokytojų parinkime, bet ir savo asmeninės filosofijos perdavime visai mokyklai ir jos mokiniams. Tai yra rimtumo, idealizmo ir pareigų supratimo dvasia. Kertinis šios filosofijos akmuo – lietuvybė“.

Savo nenuilstamu darbu Aukštesniąją technikos mokyklą pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį kūrė ir garsino iškilūs pedagogai: Kazimieras Vasiliauskas – medžiagų atsparumo dalyko dėstytojas, VDU - KPI profesorius, MA akademikas; Konstantinas Šakenis -  fizikos dalyko dėstytojas, fizikos vadovėlio autorius, III Seimo narys, Švietimo ministras; Vladas Pauliukonis – direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, matematikos ir braižybos dėstytojas; Pranas Jodelė –  statybinių medžiagų dalyko dėstytojas, VDU prorektorius, rektorius, profesorius, žymus mokslininkas; Bronius Garšva – teorinės elektrotechnikos dėstytojas, 2 dalių teorinės elektrotechnikos mokymo leidinio autorius; Antanas Jokimas – piešimo, pastatų statybos ir architektūros dalykų dėstytojas; Kazimieras Žalys – fizikos dalyko dėstytojas; Jonas Kiškinas – statybos dalykų ir hidraulikos dalyko dėstytojas; Steponas Kolupaila – ATM ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) hidrometrijos dalyko dėstytojas, Hidrometrijos biuro vadovas, MA akademikas, Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įkūrėjas, pirmosios spalvotos fotografijos autorius; Jonas Andriūnas – statybos dalykų dėstytojas, 1928 – 1936 m. ATM praktinio mokymo dirbtuvių įkūrėjas ir vedėjas; Antanas Gravrogkas –  metalų technologijos dalyko dėstytojas, 1932 – 1933 m. – laikinosios sostinės (Kauno miesto) burmistras, KPI dėstytojas, docentas; Vladas Jakovickas - elektros energetikos specialybės dalykų dėstytojas, VDU profesorius; Leonidas Gimbutas – 1927 – 1932 m. direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, statybos specialybės dalykų dėstytojas ir kiti.

prof.Kazimieras Vasiliauskas Konstantinas Sakenis Vladas Pauliukonis Prof. Steponas Kolupaila
K. Vasiliauskas K. Šakenis V. Pauliukonis St. Kolupaila
Antanas Gravrogkas Prof. Stasys Dirmantas Prof. Pranas Jodele Kazimieras Zalys
A. Gravrogkas  St. Dirmantas P. Jodelė K. Žalys

 

Jonas Kiskinas Antanas Jokimas Leonidas Gimbutas

 

J. Kiškinas

 

A. Jokimas L. Gimbutas

Savo nuoširdžiu darbu ATM garsino absolventai: laivų “Maistas” (1936 m.), “Marijampolė” (1937 – 1938 m.) ir “Kaunas” kapitonas Bronius Krikštopaitis (1925 m.); statybos inžinierius, technikos mokslų daktaras, profesorius Stasys Vabalevičius (1926 m.); kelių inžinierius Adolfas Jazbutis (1926 m.); inžinierius technologas, technikos mokslų daktaras, ATM braižybos ir mechanikos dalykų dėstytojas, Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos Vokietijoje įkūrėjas ir vadovas (1946 – 1948 m.) Mikalojus Baublys (1927 m.); ATM praktinio mokymo dirbtuvių vedėjas, dėstytojas Kazimieras Simonaitis (1928 m.); inžinierius radiotechnikas ir konstruktorius, Lietuvos radijo spaudos pradininkas Antanas Mildažis (1928 m.) ir daugelis kitų – didelės meilės savo mokyklai, savai profesijai ir tėvynei Lietuvai pavyzdžių.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: ATM IR KAUNO MODERNIZMAS

Aukštesnioji technikos mokykla

 1930 – 1939 metai

TEŽINO PASAULIS LIETUVĄ SPARNUOTĄ

Pakilti į padanges – tokia buvo prigimtinė lietuvių svajonė nuo seniausių laikų. 1931 m. pavasarį ATM moksleiviai, paskatinti Dariaus ir Girėno ruošiamo skrydžio per Atlantą, Eduardo Rozenbergo (Švedrio) iniciatyva, susibūrė į aviacijos būrelį, kuris davė pradžią sklandymo sporto ir technikos kūrybos tobulinimui. 1931 – 1932 m. būrelio nariai statė, bandė, skraidė savo gamybos sklandytuvais. Teoriniam pasirengimui mokyklos vadovai pakvietė konsultantą, aviacijos specialistą leitenantą G. Haidrikį (G. Radvenį) ir suteikė galimybes statyti sklandytuvus ATM praktinio mokymo dirbtuvėse. Tuometinio ATM įkurto aviacijos sporto būrelio branduolį sudarė: Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Vladas Butkevičius, Jonas Dovydaitis, Viktoras  Ašmenskas, Gabrielius Miliūnas  ir kt.

Skland.117

1931 m. aviacijos sporto būrelis: centre LTN. G. Heindrikis, prie jo kairėje būrelio pirmininkas E. Švedrys, dešinėje B. Oškinis, III-čiojo kurso studentas, skalndytuvo T-1 konstruktorius, II-oje eilėje iš kairės – V. Ašmenskas, vienas iš pirmųjų Lietuvos parašiutininkų.

Ozkinis

B. Oškinis

Elektrotechnikos skyriaus studentas Bronius Oškinis patobulino sklandytuvo „Zögling“ darbo brėžinius. 1932 m. ATM mokyklos dirbtuvėse buvo pastatytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas „Technikas 1“. Bronius Oškinis vėliau tapo garsiu Lietuvos aviakonstruktoriumi.

 

7 foto

Skland.165

Gaminamas pirmasis ATM moksleivių sukonstruotas sklandytuvas „Technikas – 1“

Skland.151

Skland.111

Skland.113

Skland.109

Skland.159

Aviacijos būrelio veiklos akimirkos

Skland.155 

Kvietimas į Aviacijos būrelio rengiamą vakarą-balių. 1937 m.

AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA. AUGIMAS.

„1933-1934 m. m. ATM mokinių buvo 344, numatoma priimti 80. Jau buvo išleista 10 abiturientų laidų ir parengta 300 specialistų: 142 statybininkai, 96 mechanikai, 62 elektrotechnikai. Mokytojų buvo 45, aptarnaujančio personalo 9“,- džiaugėsi direktorius prof. J. Gravrogkas. Daugelį specialybinių disciplinų dėstė VDU profesoriai ir docentai.

04 a

1931 m. ATM pedagogų kolektyvas: J. Jakovickis, M. Spiridavičius, A. Jokimas, M. Žilinskienė, V. Petraitis, J. Andriūnas, P. Šernas, direktorius J. Gravrogkas, L. Gimbutas, K. Vasiliauskas, T. Šulcas, J. Kiškinas, D. Valikėnas, K. Žalys, G. Krolis ir  A. Šarka

1934 m. vasario 11 d. direktorius J. Gravrogkas „Respublikos Prezidento aktu“ buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio ordinu.

Mokymo veiklą pradėjus su 3-is pagrindinėmis išplėstinio profilio techniškomis specialybėmis - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos, jau 1926 – 1927 m. galvojama apie profesijų specializaciją. Tačiau atlikus absolventų apklausas ir įmonių atsiliepimus, tokią profesijų specializaciją mokykla pradėjo tik ketvirtajame dešimtmetyje. Tai sutapo ir su bendrojo lavinimo mokyklų mokymo reforma, kai pradinis mokymas buvo prailgintas iki 6 metų. Į ATM buvo priimami aukštesnio bendrojo išsilavinimo moksleiviai, todėl ATM mokymosi laikas buvo sutrumpintas iki 4 metų, atsirado galimybė žymiai padidinti bendrą moksleivių skaičių. Buvo nustatytas ir priimamų jaunuolių amžius – ne jaunesni kaip 15 metų.

     1935 – 1937 m. metais mokymo specializacijos buvo:

statybos:

architektūros

 

susisiekimo

mechanikos:

mašinų technikos

 

technologijos (pramonės mechanikų)

el. energetikos:

elektros energijos tiekimo

 

telesusisiekimo

 

Stipendijas (100 Lt/mėn.) gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių. Panašų skaičių Pedagogų Taryba atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. Nuo mokesčio taip pat buvo atleidžiami nepriklausomybės savanorių bei švietimo darbuotojų vaikai.

Dėstytojo inž. L. Gimbuto ir dirbtuvių vedėjo J.Andriūno iniciatyva 1927 m. sukurta draugija moksleiviams šelpti. Prie šių dėstytojų pirminio 4700 Lt įnašo kiti dėstytojai kas mėnesį pridėdavo apie 1%  nuo gaunamo atlyginimo sumos. Tai sudarė nuolat pasipildantį fondą, iš kurio neturtingiems arba nelaimės ištiktiems moksleiviams skirdavo pašalpas, paskolas ar stipendijas (25 Lt/mėn.), kurias vėliau, jau dirbdami, moksleiviai grąžindavo. Šalpos draugija veikė iki II-ojo Pasaulinio karo pradžios.

1934 m

Žinios iš Susisiekimo Ministerijos 1934 m. „Darbuotės apyskaitos“

Kaip rašoma 1939 m. „Aukštesniosios Technikos Mokyklos Literatūrinio Švietimo Būrelio vienkartiniame leidinyje“ per visą Draugijos gyvavimo laiką išduota 13 793 Lt. paskolų. 1939 m. Draugijos valdybą sudarė pirmininkas inž. K. Žalys, viceprezidentas kun. J. Latvėnas, iždininkas inž. K. Krikščiūnas, nariai dr. M. Žilinskienė, inž. V. Petraitis  ir mokytojas F. Karazija. Draugijos sekretorius buvo A. Šarka.

Kadangi ATM priklausė Susisiekimo ministerijai, buvo galima moksleivius lengviau išleisti į praktiką vasaros atostogų metu. Mokslo metai truko iki gegužės mėn. pabaigos ir iki birželio 15d. vykdavo egzaminai. Nuo jų buvo atleidžiami moksleiviai atestuoti ketvertui ir penketui. Nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. tęsėsi  vasaros atostogos, o vyresniųjų kursų laimingiesiems - gamybinė praktika. Mokykla gaudavo ribotą kiekį apmokamos gamybinės praktikos vietų.

 

Skland.125

ATM moksleiviai paskaitose 

16 a

Geodezijos praktika, vadovaujama dėstytojo J. Kiškino

Skland.141

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

1936 m. pradėti rengti geležinkelių ėjos specialistai. Išleistos kelios jų grupės. Vėliau šie specialistai buvo rengiami Vilniuje.

10 a 

ATM moksleiviai atlieka praktiką geležinkelyje

AUKŠTESNIOSIOS TECHNIKOS MOKYKLOS NAUJOJO PASTATO STATYBOS ISTORIJA

Aukštesnioji technikos mokykla tapo prestižine mokykla. Susisiekimo ministras inž. Jokūbas Stanišauskas, užsukęs į A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 1 esančią ATM, negailėjo pagyrų: „Ateina metas statyti ne pastatą, bet rūmus. Nusipelnė. Pats laikas kalbėti ir apie technikų specializaciją. Lietuva nebe ta. Greitai ji taps mūrinė, ne tik išvystyto žemės ūkio, bet ir pramonės, išplėtoto transporto šalimi.  Reikia ne specialisto apskritai, bet gerai išmanančio savo sritį.“ 

Didėjantis specialistų poreikis ir didinamas moksleivių skaičius reikalavo didesnių, erdvesnių, specialiai mokyklai pritaikytų patalpų. Kaip matyti iš Kauno apskrities archyve rastų dokumentų, padėtis senuosiuose ATM rūmuose buvo labai sunki. Išaugus moksleivių skaičiui ankštose patalpose sąlygos tapo antisanitarinės. Žemiau spausdinamame ATM gydytojo pulkininko J. Marcinkaus straipsnyje smulkiai aprašoma tuometinė mokyklos situacija 1935 metais. Kokia  reikšmė buvo teikiama Aukštesniajai Kauno technikos mokyklai - vienintelei tokio profilio mokymo įstaigai Lietuvoje - rodo faktas, kad 1934 m. ten apsilankė pats tuometinis respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jis, asmeniškai įvertinęs padėtį, pripažino, kad  ATM patalpos netinkamos naudojimui.

04

 

05

0706

Vyriausybei susirūpinus technikų rengimo sąlygomis, paskirtas stambus kreditas – 991000 litų naujiems mokyklos rūmams statyti. Tačiau ši suma vėliau buvo sumažinta.

Buvo paskelbtas konkursas Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų projektui sukurti. Pateikti 36 eskiziniai projektai. Jį laimėjo architektas S. Kudokas kuris, beje, tuo metu dirbo ir ATM architektūros katedros dėstytoju. Architektas jau turėjo didžiulę patirtį mokyklų projektavimo srityje sukūręs specifinę mokyklų architektūrą, pagrįstą racionaliu funkciniu zonavimu ir savitu dekoru. Kaip tik 1937 m. buvo pastatyta garsioji Šančių gimnazija tapusi mokyklų projektavimo etalonu ir ateities architektams.

Statyb.115

Dr. Stasys Kudokas - Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų projekto autorius, ATM piešimo ir architektūros dalykų dėstytojas (1934 – 1944 m.), Kauno miesto savivaldybės vyriausias architektas, VDU docentas.

Buvo tvarkomi Aukštesniosios technikos mokyklos žemės sklypo nuomos dokumentai. Kauno apskrities archyve rasti S. Kudoko ranka užrašyti pirminiai pastato kubatūros ir kvadratūros skaičiavimai  ir pirminis eskizinis pastato tūrių brėžinys. Norint neviršyti sąmatos, reikėjo mažinti aktų, sporto salių bei braižyklų plotus.

02

     Po išsamių projekto svarstymų ir rekomendacinių pasiūlymų buvo padaryti tam tikri pakeitimai. 1937m . gegužės mėn. buvo išduotas leidimas statybai.

03

     1937 m. birželio 17-ąją Susisiekimo ministerija pasirašė statybos sutartį su Gedalio Ilgovskio statybos firma, pasiūliusia pastatyti rūmus už 991 tūkstantį litų ir 1938 m. švęsti įkurtuves.

1937 m. spalio 16 d. „Lietuvos aidas“ Nr. 419 rašė: „Vakar po pietų padėtas Aukštesniosios technikos mokyklos statomiems rūmams kertinis akmuo. (...) Susisiekimo ministras inž. J. Stanišauskas nurodė, kad ši mokykla įsteigta 1920 m. be tinkamų darbui patalpų, be mokslo priemonių. Vis dėl to jaunuomenė gausiai mokyklą lankė, o dėl to mokykla tiek išaugo, kad yra būtinas reikalas pastatyti tinkamas patalpas technikos mokslui Lietuvoje plėsti... Vyriausybė laiko būtina ir antros technikos mokyklos įkūrimą, nes vienos mokyklos parengiamų technikų visam kraštui neužtenka...“

1937 m. rugsėjo mėn. 15 d. įvyko Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų pamatų ir vietos šventinimo iškilmės. Jose dalyvavo Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis, Seimo pirmininkas K. Šakenis, Susisiekimo ministras J. Stanišauskas, Krašto apsaugos ministras gen. S. Dirmantas, Susisiekimo viceministras J. Jankevičius, VDU prorektorius prof. Pr. Jodelė ir šaulių vadas pulk. P. Saladžius, daug profesorių, mokyklos mokytojų, inžinierių, technikų ir kitų svečių. Rūmų pamatus ir vietą pašventino ir momentui pritaikytą kalbą pasakė Aukštesniosios technikos mokyklos kapelionas kun. J. Latvėnas. Po to kalbėjo susisiekimo ministras J. Stanišauskas ir Aukštosios Teechnikos mokyklos direktorius J. Gravrogkas. Kalbose buvo reiškiamas džiaugsmas, kad jau po kokių metų galima būsią persikelti iš tvankių , nepritaikytų mokyklai patalpų į erdvius impozantiškus rūmus. 

Rugsėjo 16 d. numeryje „Lietuvos žinios“ rašė: „Pamatų pašventinimo iškilmes pradėjo ATM direktorius inž. J. Gravrogkas mokyklos rūmų statybos akto skaitymu. Viešpaties metais tūkstantis devyni šimtai trisdešimt septintais, atstatytos Lietuvos Valstybės dvidešimtaisiais, laisvąją Lietuvos Respubliką valdant Ekselencijai Respublikos Prezidentui dr. A. Smetonai, vyriausybei vadovaujant dr. Juozui Tūbeliui ir susisiekimo ministrui esant inž. Jokūbui Stanišauskui, rugsėjo mėn. 15 d. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, Žaliakalnyje, žemiau pasirašiusiems asmenims dalyvaujant, iškilmingai pašventinami Aukštesniosios technikos mokyklos vieta ir pamatai didesnei Visagalio ir Mylimosios mūsų Tėvynės Lietuvos garbei. Tebūna šie rūmai Lietuvybės ir technikos ugdymo židinys“.

Statyb.109

Rūmų statybos pradžios akto pasirašymas. Kalba J. Gravrogkas

Po to aktą, „išrašytą geriausios kokybės popieriuje“, pasirašė „aukštieji svečiai ir mokyklos pedagogai“. „Aktas įmūrytas po rūmų kertiniu akmeniu. Kertinį akmenį įmūrijo Ministras Pirmininkas J. Tūbelis“, - paskelbė „Lietuvos aidas“. "Stiklinėje kapsulėje. Šimtmečiams. Įdėjo ir keletą monetų. Mokyklos kapelionas kunigas Jurgis Latvėnas „tai apvainikavo Dievo palaima, kertinį akmenį ir visą statybą pašventindamas“.

Istorl.101

 

Statyb.117

 

Statyb.106

ATM naujųjų rūmų statybos pradžia. Rūmų pamatuose įmūrijama kapsulė su pašventintu aktu. 1937 m.

Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų statybos  darbus prižiūrėjo pats dėst. architektas S.Kudokas, ir inž. J.Kiškinas.

Statyb.108

Statyb.110

J. Kiškinas ir S. Kudokas ATM statybose

Statyb.107

Statyb.105

Statyb.113

Statyb.111

ATM statybos akimirkos

1938 m. rugsėjo mėnesį iš senųjų rūmų buvo gabenamas mokyklos inventorius į naujuosius rūmus.

Kaip rašo dėstytojas A. Šarka 1939 m. „Aukštesniosios Technikos Mokyklos Literatūrinio Švietimo Būrelio vienkartiniame leidinyje“: „...Čia daug erdvės, daug saulės! Mokyklos rūmų trijuose aukštuose ir rūsyje yra dvi didelės braižyklos, graži posėdžių salė, sporto salė, klasių kambariai, kabinetai, mokyklos vyriausybės kambariai ir raštinė, mokytojų kambariai, organizacijų kambariai, platūs ir ilgi pasivaikščioti trys koridoriai, rūbinė, valgykla ir kai kurie kiti kambariai. Naujuose rūmuose įvestas vandentiekis ir centrinis šildymas. Kadangi rūmai, pradėjus juose mokslą, dar nebuvo galutinai užbaigti, taip pat ir kiemas buvo ilgai tvarkomas, su mokyklos atidarymo iškilmėmis nebuvo skubinamasi. Tos iškilmės įvyksiančios tada, kai joms bus tinkamai pasirengta. Senuosiuose rūmuose paskutiniuoju laiku būdavo mokinių apie 500. Jau galima numatyti, kad naujųjų mokslo metų pradžioje mokykloje būsią apie 700 mokinių.“

Statyb.116

26

ATM naujieji rūmai

1938 m. rugsėjo pradžioje pradėjo darbą rūmų priėmimo komisija, kurios sudėtyje dalyvavo direktorius J. Gravrogkas, rūmų architektas dr. S. Kudokas techninis prižiūrėtojas inž. J. Kiškinas, susisiekimo ministerijos atstovas inž. R. Vysockis. Tikrino viską – atidžiai ir priekabiai. Ne po vieną kartą. Naujieji mokslo metai prasidėjo savaite vėliau, rugsėjo 23 dieną. Pirmą kartą pravėrusieji vienas iš trejų masyvių rūmų durų aiktelėdavo iš nuostabos. Buvęs mokyklos auklėtinis Č. Vištakas prisimena:

„Trijų aukštų pastatą sudarė šoniniai sparnai ir vidurinis fligelis. Erdvios klasės su naujos išvaizdos suolais, sieninėmis įstiklintomis vitrinomis, ilga sienine lenta sudarė malonų įspūdį. Saloninės parketo grindys palietė mokinių kišenes, nes administracija įsakė dėvėti specialius odinius batukus, kurie kainavo 9 litus“.

Buvo labai laisva, erdvu ... dirbome tik viena pamaina“ – pastebi  dėstytojas F. Karazija.

„Naujus rūmus statė architektas, kuris pats mokėsi Italijoje, tai šviesa, saulė, erdvė vyrauja dr. S. Kudoko projekte. Pertraukų metu plačiuose koridoriuose moksleiviai rasdavo gryno oro ir patirdavo gaivinančios šviesos raminančią įtaką“, - teigė matematikos mokytojas Vaclovas Rostkauskas.

Rūmai tapo dar viena Kauno įžymybe – vyko ekskursijos iš Lietuvos, kaimynų latvių, visi stebėjosi rūmų didumu, jų gražia išore, vidaus įrengimo puikybe“, - pastebi kiti.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: EGZILYJE

MOKYKLA KARO IR POKARIO METŲ VERPETUOSE

1940 – 1949 metai

16 foto

Moksleiviai rūmų mažojoje salėje

1940 m., pasikeitus valstybinei santvarkai, naujos vyriausybės nutarimu į ATM buvo padidintas priimamų moksleivių skaičius. Nauji moksleiviai buvo priimami be stojamųjų egzaminų. Direktorius Julijonas Gravrogkas perėjo dirbti į Vytauto Didžiojo universitetą, ATM direktoriumi paskirtas inž. Antanas Krikščiūnas.

12 foto Direkt. Antanas Kriksciunas 1940 1942

Direktorius Antanas Krikščiūnas

(1940 – 1942)

Antanas KRIKŠČIŪNAS (1881 – 1942), inžinierius, baigęs Maskvos Geodezijos institute karo topografijos aukštąją mokyklą, buvęs Lietuvos vyriausiojo kariuomenės štabo Topografijos skyriaus viršininkas, ATM ir VDU  dėstytojas, docentas, VDU Fizikos rūmuose įkūręs astronomijos observatoriją, 1940 – 1942 m. ATM direktorius. A. Kriščiūnui teko sunkus 2-jų okupacijų pasikeitimo laikotarpis, stipriai sukrėtęs dėstytojų kolektyvą ir mokyklos veiklą, pakirtęs direktoriaus sveikatą. Antanas Krikščiūnas mirė eidamas ATM direktoriaus pareigas.

Aukštesniosios technikos mokyklos ritmingą mokymo ir auklėjimo darbą sutrikdė 1941 metais birželio mėn. 22 d. prasidėjęs karas.  1941 m. rudenį ATM rūmuose įkūrus karo ligoninę, mokykla evakuota į senąsias patalpas Mickevičiaus g. 1. Mokymo priemonių bei įrengimų perkraustymas buvo nuostolingas mokyklai, sutrikdė mokymo procesą.

1942 m., mirus direktoriui A. Krikščiūnui, šios pareigos pavestos jo pavaduotojui aviacijos pulkininkui, inž. Antanui Gaveliui.

13 foto Direktorius Antanas Gavelis 1942 1949

Direktorius Antanas Gavelis

(1942 – 1949)

 

Antanas GAVELIS (1901 – 1984), inžinierius, baigęs Kariūnų mokyklą, karo aviacijos mokslus gilino Prancūzijos aeronautikos akademijoje, aviacijos pulkininkas, karo lakūnas, Kauno aviacijos dirbtuvių viršininkas, nuo 1940 m. ATM ir VDU dėstytojas, 1942 – 1949 m. ATM, vėliau Kauno politechnikumo direktorius.

Nuo 1940 m. lapkričio mėnesio A. Gavelis priimtas dėstytoju į Aukštesniąją technikos mokyklą. 1942 m. jis paskiriamas šios mokyklos direktoriumi. A. Gaveliui teko vadovauti mokyklai baigiantis karui, vykstant frontų kaitai ir įsigalint sovietinei valdžiai, kai visais oficialiai galimais būdais reikėjo stengtis išlaikyti mokyklą ir moksleivius, kad jie galėtų užbaigti mokslą ir, kaip rašė savo prisiminimuose apie 1944 m. laikotarpį absolventas  K. Bacevičius, „… nenuilstančio direktoriaus A. Gavelio rūpesčiu bent minimalus mokinių skaičius mokykloje buvo išsaugotas ir mokymas vyko“. Direktoriui A. Gaveliui teko vadovauti ATM, kai reikėjo patiems pasirūpinti bei pasigaminti ir kuro mokyklai, ir maisto mokyklos valgyklai. Dėstytojai, nors gaudami labai menką atlyginimą, dirbo pasišventusiai ir išleido gerai parengtus specialistus.

 

Eugenijus Sipavičius, 1938 metų ATM absolventas, 1944 – 1969 m. ATM, vėliau Kauno politechnikumo dėstytojas prisimena: „Direktorius A. Gavelis sukomplektavo dėstytojų kadrus iš buvusių prieškarinių dėstytojų ir jaunų specialistų. Dėstymo ir mokymosi lygis buvo aukštas. Moksleiviai buvo žingeidūs, stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, todėl buvo labai malonu dėstyti. Per pertraukas tarp dėstytojų užsimegzdavo nuoširdžios, atviros kalbos, kurios tiesiog mane gaivindavo, nes čia dar kokius 4 – 5 metus vis dar jautėsi lietuviška dvasia, kai tuo tarpu kitur jau pradėjo įsigalėti stalinizmas, kuris sukaustė visus. Laisvai kalbėtis begalėjome tik su pačiais geriausiais draugais ir tik tete a tete.“

Sovietinei valdžiai Antanui Gaveliui pareiškus politinį nepasitikėjimą, jis 1949 metais buvo atleistas iš ATM direktorius pareigų ir iš darbo. A. Gavelis tapo sovietinės valdžios auka. Iki 1953 metų dirbo įvairiose darbovietėse. Nuo 1953 iki 1972 metų - Durpynų valdybos darbuotojas. Mirė 1984 m. liepos 2 d. Kaune.

To laikmečio situaciją vaizdžiai aprašė buvę moksleiviai: Petras Normantas ir Kęstutis Bacevičius:

... 1943 m. rudenį (mokykla oficialiai „uždaryta“, todėl mokomės vakarais), susirinkę į paskaitas, suoluose radome mobilizacinius šaukimus į Lietuvos Laisvės Armiją (LLA). Išėjome, mokslas nutrūko ilgam ...“ (iš Pauliaus Normanto prisiminimų).

„ ... Politinių įvykių sūkuriuose jauniems žmonėms išsilaikyti buvo ypač sunku. Mums, iš kaimų atvažiavusiems, buvo reikalingi nuoširdūs ir protingi patarėjai. Tokius artimus, patikimus ir gerus patarėjus mes turėjome savo mokytojų F. Karazijos, A. Gavelio ir kt. asmenyje ...“ (K. Bacevičius).

1935 – 1937 m., atsiradus specializacijoms, 1940 m. ATM išleido pirmąją architektūros specialistų laidą, po 2 metų pertraukos vėl buvo rengiami susisiekimo statybos specialistai, į gamybą įsiliejo elektros energijos tiekimo (silpnųjų elektros srovių, stipriųjų elektros srovių) ir telesusisiekimo (telefoninio, telegrafinio ryšio) specialistai, transporto mechanikos ir pramonės mechanikos specialybių absolventai.

4

Pamokoje. Nuotrauka iš moksleivio J. Jankausko albumo

5 6

Būsimieji architektūros specialistai užsiėmimuose

7 arch. l. 1940Pirmoji architektų laida. 1940 m.

Po antrojo pasaulinio karo, gausėjant automobilių parkui, didėjo ir automobilių technikų poreikis. 1947 m. išleista pirmoji tokių specialistų laida – 6 autotransporto technikai. Tai: Antanas Baliukas, Antanas Imbrasas, Valentinas Partikas, Bronislovas Leskauskas, Algirdas Vaitkūnas, Edvardas Vladišauskas.Specialybė vadinosi transporto mechanika. Kauno politechnikumą baigė 4 šios specialybės laidos. Viso: 51 technikas.

Persekiojimo, tremčių, arešto, atleidimų taip pat neišvengė ir Aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai. Per 1941 metų fronto kaitą Kaune sukilime dalyvavę į mokyklą, kaip ir į gyvenimą, jau niekada nesugrįžo dėstytojas J. Milvydas, moksleivis V. Sinkevičius. 1941 m. į Sibirą ištremtas vokiečių kalbos dėstytojas A. Česevičius, kalėjimų kančias praėjo fizikos dėstytojas, buvęs Švietimo ministras K. Šakenis, iš įkalinimo vietų taip ir negrįžo įmonių vadybos specialistas, dėstytojas V. Graičiūnas, net 7 metus kalėjo Lietuvos istoriją (TSRS istorijai skirtose pamokose) dėsčiusi S. Akundavičiūtė.

Vyresnieji ATM moksleiviai dažnai būdavo sulaikomi okupacinės valdžios patrulių, mobilizuojami ir siunčiami į privalomų darbų stovyklas karo reikalams. Karui baigiantis, vykstant frontų kaitai, nemažą dalį vyresniųjų kursų moksleivių palietė mobilizacijos: vieni išėjo į frontą, kiti – į rezistencinius būrius. 1942 – 1946 m. laidos buvo akivaizdžiai mažos.

JIE KOVOJO UŽ LIETUVOS LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ

1944 m. į rezistencinę veiklą įsitraukė moksleiviai: Petras Bartkus, Kazimieras Pyplys, Zigmas Stanelka, Vytautas Stašaitis, Nina Nausėdaitė. Jie nusipelnė pagarbos savo pasiaukojimu ir didele meile Tėvynei.

Aukštesniosios technikos mokyklos mechanikos specialybės absolventė (studijas baigė 1945 m.), viena žinomiausių Lietuvos partizanų ryšininkių, vykdžiusi valstybinės reikšmės antisovietinio pogrindžio vadovų užduotis, gražiausius savo gyvenimo metus paskyrusi kovai už Tėvynės laisvę, būdama vyresnio amžiaus įgyvendinusi jaunystės svajonę skraidyti.

NINA NAUSĖDAITĖ

9.Nina Nausedaite

(1924 – 2004)

Antrosios sovietinės okupacijos metais, savo gyvenimą, dar studijuodama Aukštesniojoje technikos mokykloje ir po jos baigimo Nina Nausėdaitė susiejo su partizaniniu judėjimu. Netrukus Nina tapo Tauro, Kęstučio, Vyčio apygardų štabų, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS), kai kurių rinktinių vyriausiąja ryšininke. Ja ypač pasitikėjo Vyriausiojo partizanų štabo vadas Jonas Žemaitis. Rasa, toks buvo Ninos partizaninis slapyvardis,kaip ir daugelis tuomečių partizanų vadų bei jų artimiausių ryšininkų, pateko į NKVD agentų  pinkles. Ji žinojo, kad anksčiau ar vėliau bus susekta, todėl į palto atlapą buvo įsisiuvusi kalio cianido kapsulę, kad, esant reikalui, galėtų ja pasinaudoti. Ginklo niekada neturėjo ir nenešiojo, daug kartų Nina paspruko nuo saugumiečių. Deja, dievo valia buvo kitokia, Nina Nausėdaitė buvo suimta ir nuteista kalėti 10 metų Uchtos ir Kazachstano lageriuose. Sunkus alinantis 12 valandų per dieną darbas palaužė sveikatą, susirgusi tuberkulioze, buvo nurašyta į invalidų gretas. Sunkiai sergančią Niną surado mama ir parsivežė į Lietuvą.

Nuo pat pirmųjų Sąjūdžio gyvavimo dienų N. Nausėdaitė aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių renginiuose. Išsipildė didžioji Ninos Nausėdaitės svajonė – Lietuva iškovojo laisvę ir nepriklausomybę. Buvo įvertinti ir narsios kovotojos nuopelnai - Nina Nausėdaitė buvo apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu, jai suteiktas karinis kapitonės laipsnis. Nina Nausėdaitė buvo stiprus žmogus. Paklausta, kaip ji dabar, jau gyvenimo saulėlydyje, vertina savo likimą, atsakė: „Aš esu laiminga, kad nieko neišdaviau ... Jeigu reikėtų viską pakartoti - rinkčiausi tą patį kelią".

2004 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas apie 1944 – 1953 metais Lietuvoje vykusį ginkluotą pasipriešinimą sovietų valdžiai „Miško broliai“. Filmas pasakoja apie mažos šalies dramatiškus įvykius. Jame savo išgyvenimais ypač sunkiomis kalinimo sąlygomis dalijasi Jono Žemaičio ryšininkė Nina Nausėdaitė-Rasa. Pranas Morkus, dalyvavęs statant filmą, pastebėjo, kad bebaimė N. Nausėdaitė, nieko neišdavusi, filmo kūrėjams buvo moralinis etalonas.

Lietuvos Laisvės kovos karžygys, dimisijos kapitonas

KAZIMIERAS PYPLYS –  MAŽYTIS, AUDRONIS

10. Kazimieras Pyplys

(1923 – 1949)

Kazimieras Pyplys – Mažytis gimė 1923 m. sausio 21 d. Prienų rajono Pakuonio valsčiaus Kebliškių kaime. Mokėsi Kauno „Aušros" berniukų ir Jėzuitų gimnazijose, studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje mechaniką. Studijas baigė 1943 metais ir įgijo mechaniko techniko diplomą. Po baigimo įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą.

Kazimieras Pyplys – Mažytis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1944 m. išėjo partizanauti. Laisvės kovų sąjūdyje K. Pyplys - Mažytis išgarsėjo kaip narsus, bebaimis partizanas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Jis buvo vienas žymiausių ne tik pietų Lietuvos, bet ir visos Lietuvos partizanų.

K. Pyplys nuėjo trumpą, bet ryškų laisvės kovotojo kelią. Pradėjęs eiliniu kovotoju, jau 1947 m. balandžio mėn. paskirtas Maironio kuopos, tiesiogiai pavaldžios Tauro apygardos vadui Antanui Baltūsiui - Žvejui, vadu. 1947 m. gruodžio 15 d. K. Pyplys-Mažytis, kaip BDPS prezidiumo įgaliotinis, kartu su Juozu Lukša-Skrajūnu buvo pasiųstas į Vakarus atkurti ryšių. Būdamas Švedijoje K. Pyplys rengėsi rezistencinei veiklai Lietuvoje (mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti racija), kreipėsi per radiją į Lietuvos laisvės kovotojus. 1949 m. gegužės 1 d. savo noru desantu (jūros keliu) grįžo į Lietuvą. Informavo LLKS vadovybę apie atliktus darbus ir tarptautinę padėtį. Buvo paskirtas tarnybai į Vyriausiąją vadovybę (LLKS įgaliotiniu užsieniui).  Žuvo 1949 m. rugsėjo 23 d. Kalesninkų miške esančiame Dainavos apygardos štabo bunkeryje žūtbūtinėje kovoje su reguliariosios kariuomenės daliniais.

Aukštesniosios technikos mokyklos absolventas Kazimieras Pyplys – Mažytis, Audronis kovojo ir žuvo už Lietuvos Laisvę.Po mirties K. Pyplys - Mažytis apdovanotas Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. K. Pypliui - Mažyčiui  Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. 

Vienas jauniausių Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo  sekretorius, legendinio partizano Jono Žemaičio patarėjas

PETRAS BARTKUS - ŽADGAILA

11. Petras Bartkus

(1925 – 1949)

Petras Bartkus gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių apskr. Pakapurnio kaime.  Petras Bartkus mokėsi Raseinių gimnazijoje, studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje, kurią baigė 1945 m. ir įgijo mechaniko techniko kvalifikaciją.

Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys.  Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. 1947 m. gegužės 28 d. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo pirmininko nutarimu jam buvo suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis. 1947 m. lapkričio mėn. Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio-Vytauto pavedimu jis organizavo Prisikėlimo apygardą, kuri buvo įkurta 1948 m. vasarą.

Rašė eilėraščius, skelbė partizanų spaudoje Alkupėno slapyvardžiu. Dalyvavo 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretoriumi.

Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Aukštesniosios technikos mokyklos absolventas Petras Bartkus - Žadgaila kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę. Po mirties Petrui Bartkui suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), 1998 m. gegužės 19 d. suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Aktyvus pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis ir vadovas

ZIGMAS STANELKA

12. Zigmas Stanelka

(1924 – 1948)

Zigmas Stanelka gimė 1924 m. lapkričio mėn. 5 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiaus Žvirgždėnų kaime. Baigęs Kauno 3-osios gimnazijos keturias klases įstojo į Aukštesniąją technikos mokyklą, kurią baigė 1944 m. ir įgijo mechaniko techniko specialybę. Mokslą tęsė Kauno universiteto Technologijų fakultete.

1941 m. birželio mėn. dalyvavo sukilime. 1943 m. įsijungė į partizaninę kovą Alytaus apskrityje. 1944 m. rudenį, organizuojant Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT), tapo pagrindiniu LIT̕o veiklos organizatoriumi šioje Dzūkijos dalyje. 1945 m. liepos mėnesį Z. Stanelka tapo LIT̕o vadovu, palaikė ryšius su Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos partizanų grupėmis.

Zigmas Stanelka buvo kovotojas, visą savo energiją pašventęs kovai už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. 1945 m. jis buvo saugumo tarnybos suimtas, kalintas, o 1946 m. nuteistas 20 metų katorgos ir išgabentas į Kolymą, kur po poros metų – 1948 m. mirė. 

LIETUVIŲ AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA VOKIETIJOJE

1944 m. kartu su frontu į Vakarus pasitraukė Kauno aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai: M. Žilinskienė, V. Petraitis, dr. St. Kudokas, B. Garšva, V. Birutis, K. Rimkus, dr. M. Baublys, prof. St. Kolupaila.

Buvęs Kauno ATM ir Vytauto Didžiojo Universiteto dėstytojas dr. inž. Mikalojus Baublys, apsistojęs Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck pabėgėlių stovykloje (Vokietija), atrado galimybę pasinaudoti sustabdyto karinių reikmenų fabriko braižyklomis bei gamybinėmis patalpomis. 1945 m. rudenį M. Baublys suorganizavo braižybos kursus pabėgėliams, į kuriuos užsirašė 20 mokinių. Mokslas braižybos kursuose truko apie metus. Dar kursams bevykstant, 1945 m. pabaigoje – 1946 m. pradžioje vyko staigus stovyklose gyvenančių lietuvių pabėgėlių skaičiaus didėjimas. Dr. M. Baublys, pasitaręs su kolegomis, sukvietęs dar Kaune techniškuosius mokslus pradėjusius eiti studentus bei dėstytojus, 1946 m. kovo mėn. pabaigoje suorganizavo Lietuvių aukštesniąją technikos mokyklą Kauno ATM pavyzdžiu.

IMG 20200203 065223 copy

LATM steigiamojo susirinkimo dalyviai. 1946 m.

Per atgimusią lietuvišką spaudą ir pasiuntinius, lietuvių stovyklose buvo paskelbta apie Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos steigimą ir raginama į ją stoti. Stojimo sąlyga: baigtos bent 6 lietuvių valstybinės gimnazijos klasės ar bent vieneri metai studijų Aukštesniojoje technikos mokykloje Kaune, geras elgesys stovykloje. Prašymų suplaukė daug daugiau negu mokykla galėjo patenkinti. Būsimieji studentai buvo atrenkami su aukštesniu išsilavinimu arba lankę Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune.

Mokykla veikė 1946 – 1948 metais Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck stovyklose. Direktoriumi buvo išrinktas iniciatorius dr. Mikalojus Baublys, Elektrotechnikos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Konstantinas Burba, Mechanikos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Algirdas Didžiulis, Statybos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Ksaveras Kaunas.

14 foto Mikalojus Baublys

Mikalojus BAUBLYS gimė 1907 m. lapkričio 15 d. Telšiuose. 1927 m. M. Baublys baigė Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, įgijo mechaniko specialybę, o 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus technologo specialybę.

Po universiteto baigimo, įvertinant praktinio darbo patirtį, rekomenduotas vyresniojo laboranto pareigoms. 1934 m. paskirtas jaunesniuoju asistentu. Pirmojo Lietuvoje braižybos vadovėlio autorius. „Technikinės braižybos“ vadovėlį išleido Kauno aukštesnioji technikos mokykla 1934 m. Didelė vadovėlio paklausa paskatino 1940 m. išleisti antrąjį vadovėlio leidimą: buvo praplėsta jo apimtis, buvo labiau pritaikytas Technikos fakulteto studentams, technikams, braižytojams.

15. Baublio knyga„Technikinės braižybos“ vadovėlis. 1940 

Autorius brėžiniams apiforminti rekomendavo naudoti DIN standartus, išspausdino ir komentavo pirmą lietuvišką braižybos standartą, rašė apie popieriaus formatų normas.

1934 – 1940 m. Mikalojus Baublys - Aukštesniosios technikos mokyklos braižybos ir mechanikos dalykų dėstytojas.

Universiteto Technologijos fakultete 1940 - 1941 mokslo metais įkūrus Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedrą, buvo pirmasis šios katedros vedėjas. Pareigas ėjo iki 1944 m. Dirbdamas Technikos fakultete, buvo Šaulių sąjungos narys, redagavo žurnalą „Radijo mėgėjas“, moksliniais tikslais lankėsi automobilių ir variklių parodose bei gamyklose užsienyje. 1942 m. M. Baublys apgynė daktaro disertaciją „Impulsinio režimo reikšmė automobilio kuro sunaudojimui“.

1944 m. Mikalojus Baublys pasitraukė į Vakarus.  Vokietijoje, pasinaudojęs sustabdyto karinių reikmenų fabriko braižyklomis bei gamybinėmis patalpomis, suorganizavo Lietuvių aukštesniąją technikos mokyklą Kauno ATM pavyzdžiu ir jai vadovavo. Mokykla veikė 1946 – 1948 m. prailgintais semestrais  Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck stovyklose ir parengė 43 absolventus.

Po karo visam laikui pasiliko Vokietijoje, apsigyvenęs Štutgarte, įsteigė privačių inžinerinių objektų projektavimo įstaigą, kurioje dirbo su sūnumi Sauliumi. 1976 m. išėjo į pensiją. Mirė 1990 m. rugpjūčio 22 d. Štutgarte.

MOKSLAS LIETUVIŲ AUKŠTESNIOJOJE TECHNIKOS MOKYKLOJE

Lietuvių aukštesniosios mokyklos mokymo planas susidėjo iš keturių prailgintų semestrų. Visas kursas turėjo būti išklausytas per dvejus metus, mokantis be atostogų. Mokslas buvo pradėtas 1946 m. liepos 1 d. Nürtingen’e susirinko 55 mokiniai, Kirchheim’e unter Teck - 32. Mokslo tvarka buvo koleginė, tai yra privalomas pamokų lankymas, žinios vertinamos 5 balų sistema, buvo užduodama daug namų darbų, kad mokiniai nuolatos būtų užimti. Nepažangiems studentams grėsė pašalinimas iš mokyklos.

Pirmo semestro dėstomieji dalykai buvo bendro pobūdžio visiems skyriams (Mechanikos ir Elektrotechnikos): fizika (Br. Banaitis), chemija (D. Adomaitis), vėliau iš jo perėmė Ad. Damušis), matematika (V. Žukas), lietuvių k. (kunigas P. Dambrauskas), vokiečių k. (M. Žilinskienė), anglų k. (A. Lešinskas), piešimas (K. Žilinskas) bei braižyba (M. Baublys).

Statybos skyriuje dėstomieji dalykai buvo tie patys, tik dėstė skirtingi dėstytojai. Be teorinių žinių buvo atliekama praktika Helerio fabriko dirbtuvėse.

Be teorinių žinių mechanikai ir elektrikai tuoj pat pradėjo praktiką Helerio fabriko dirbtuvėse. Praktikai vadovavo inž. Ignas Pacevičius, diplomuotas amatų mokyklos mokytojas. Pradžioje praktika susidėjo iš mažų įrankių gamybos rankiniu būdu.

Antrame semestre Elektrotechnikos ir Mechanikos skyriuose buvo tęsiama matematika (V. Žukas), dėstoma mechanika (K. Daugirdas), medžiagų atsparumas (E. Druskis, K. Burba). Mechanikos skyriuje – braižyba, braižomoji geometrija (M. Baublys), metalų technologija: metalurgija, metalografija, karštas ir šaltas metalų apdirbimas (A. Didžiulis), elektrotechnikos pagrindai. Su metalų technologijos kursu pradėta pilna metalų apdirbimo praktika: kalvės darbai – grubiai nukalti plaktuką, kirstukus, tekinimo peilius, kirvius; gręžimo darbai, tekinimas, frezavimas, obliavimas.

Elektrotechnikos skyriuje studentai dar mokėsi elektrotechnikos pagrindų (K. Burba), buvo dėstomos elektros mašinos, vėliau elektros stotys, silpnosios elektros srovės ir telefonija (V. Birutis), vėliau radiotechnika (A. Jurskis), vyko radiotechnikos praktika (Č. Dagys).

Trečias semestras buvo painus ir sudėtingas. 1947 m. birželio 19 d. okupacinės amerikiečių valdžios buvo įsakyta likviduoti mažesnes pabėgėlių stovyklas ir sujungti į didesnius vienetus. Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck, Neufen’o, Göppingen’o stovyklos perkeltos į Schwäbisch Gmünd’o – Bismarck’o kareivinių patalpas. Naujosios stovyklos elektros tinklas buvo pritaikytas kareivinėms. Vadovaujant dėstytojams ir padėjėjams reikėjo atlikti daug pakeitimų. Tokiu būdu Aukštesniosios technikos mokyklos mokiniai, praturtindami praktines žinias, atliko elektros tinklų instaliacijos praktiką, kuriai vadovavo elektros inžinierius K. Burba, jo padėjėjai V. Žygas ir Č. Anužis.

Mechanikos skyriuje studentai susipažino su automobiliais ir jų remontu. Ši didžiulė stovykla turėjo kelis sunkvežimius, dirbo geri automechanikai (inž. A. Paškevičius ir dr. inž. M. Baublys), kurie dėstė mokykloje ir vedė praktikos darbus.

Statybos skyriuje buvo dėstomi šie svarbesnieji statybos kursai: darbo brėžiniai, trobesių tipai ir normos, projektavimas (dr. S. Kudokas), statistika (A. Gargasas), medžiagų atsparumas ir geležies betonas (K. Germanas), medinės konstrukcijos, šildymas ir vėdinimas (J. Augustaitis), statybos elementai, sąmatos (K. Kaunas), geodezija ir geodezijos lauko praktika (S. Dirmantas), žemės darbai (K. Rimkus), statybos darbų organizacija ir statybos praktika (E. Manomaitis), statybos medžiagos (A. Damušis). Statybos skyrius turėjo nemažai praktikos, kuri vyko Stuttgart’e prie statybų, vykdomų dipl. inž. J. Dačinsko – Dačio firmos. Praktikai vadovavo dėstytojas E. Manomaitis.

Praktikos darbai užsiėmimams netrukdė, studentai klasėse mokėsi 8 valandas, stropiai vedė užrašus. Dėstytojai buvo labai apkrauti darbu: ruošdavo konspektus, taisydavo namų darbus, tikrindavo brėžinius, skaičiavimus ir t. t. Daugumas mokytojų atvažiuodavo iš kitų stovyklų: iš Stuttgart’o, Tübingen’o, Reutlingen’o, Neufen’o, net Augsburg’o. Buvo pasišventę, mielai atvykdavo vieną ar du kartus per savaitę.

15 foto LATM vinjete

Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos absolventų vinjetė. 1948 m.

Mokymo planas buvo sudarytas 2 metams, kurių pabaigoje buvo organizuojami egzaminai, rengiami ir ginami diplominiai darbai ir 1948 m. balandžio 28 d. absolventams įteikti baigimo diplomai.

Mechanikos skyriaus diplomantai: A. Aušrota, P. Čelkis, A. Dragūnevičius, K. Gervickas, F. Jurevičius, G. Kačenauskas, V. Kutkevičius, V. Mažeika, A. Rundzaitis, V. Sarpalius, Z. Šefleris, R. Šidlauskas, A. Šilkūnas, E. Šlakaitis.

Elektros skyriaus diplomantai: P. Baltrulionis, V. Budrionis, T. Duchauskas, J. Gruodis, Kačinskas, J. Maksvytis, J. Petkevičius, Pileika, V. Salinis, R. Sirutavičius, V. Tarvydas, J. Voroneckas.

Statybos skyriaus diplomantai: L. Apanavičius, A. Genys, V. Genys, A. Kerelis, K. Makūnas, A. Liutkus, M. Pakalniškis, J. Palekas, S. Pūkelis, L. Racevičius, A. Šteinys, A. Stuoka, S. Urbonavičius, A. Vasiliauskas, B. Velvikas, A. Vyšniauskas, V. Višniauskas.

8 semestrų kursas išeitas per 4 semestrus. Absolventai paruošti labai rūpestingai tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Po studijų baigimo nemaža jų dalis buvo gerai žinomi inžinieriai Čikagoje, Niujorko apylinkėse, Kanadoje bei Australijoje.

IMG 20200203 065206 copy

 Diplomų įteikimas LATM. 1948 m.

Praūžus karo audroms, 1944 m. rudenį mokymas ATM atnaujintas dar senuose pastatuose, palaipsniui grįžo į savo tikruosius rūmus. Pokario metai pareikalavo daug jėgų praūžusio karo padariniams likviduoti. Trūko mokymo priemonių, auditorijų, kabinetų, nes tose pačiose patalpose kurį laiką glaudėsi Žemės ūkio technikumas, o jam išsikėlus - 22 vidurinė mokykla.

Direktorius, nenuilstantis ir pasišventęs vadovas A. Gavelis, dirbtuvių vedėjas K. Simonaitis, praktikų instruktoriai Pr. Gabrilavičius, Z. Salynas, V. Jurevičius, dėstytojai J. Kiškinas, A. Šarka, F. Karazija, A. Jokimas, S. Baublys ir kiti ėmėsi organizuoti mokyklos atstatymo darbus.

Sunkūs karo metai taip išliko gamybinio praktinio mokymo meistro Pr. Gabrilavičiaus atmintyje: „Praktinio mokymo dirbtuvėse trūko įrankių, medžiagų, detalių. Ateidami į praktikos darbus, moksleiviai atsinešdavo metalo laužo ir iš jo gamino detales. Pats pasigaminau matavimo priemonių modelius: mikrometrą, skriestuvą, matuoklį ir net logaritminės liniuotės modelį.“

1945 m. mokyklai suteiktas Kauno politechnikumo vardas.

... Tuo laiku labai trūko dėstytojų, nes karo audrose dalis jų buvo nublokšti tai į Vakarus, tai į tolimus Rytus. KP direktoriaus A. Gavelio asmeniškai prašomi, nepaisydami didelio apkrautumo savo tiesioginėse pareigose, neetatiniais dėstytojais atėjo dirbti inžinieriai gamybininkai K. Venclova, J. Linkaitis, Eug. Sipavičius, E. Davidavičius, M. Monkevičius. Didelę paramą teikė universiteto dėstytojai – jie talkino politechnikumo dėstytojams taipgi ir metodine medžiaga“.

                                                                                                     (iš 1945 m. absolvento D. Kriščiukaičio prisiminimų)

19 Pokaris 3

Prie mokyklos rūmų

Iki 1948 m. mokyklą baigiantiems absolventams buvo išduodami mokslo baigimo atestatai. Atidirbę savo specialybės srityje 2 - 3 metus, gavę teigiamą pažymą iš darbovietės, ATM absolventai specialios dėstytojų komisijos sprendimu galėjo gauti inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimą. Iš beveik 1000 baigusiųjų inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimai buvo įteikti 386 absolventams.

IMG 20200203 065002 1 copy

Prof. J. Šimkaus kvalifikacijos pažymėjimas. 1943 m.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: NAUJAS TARPSNIS

Antrasis raidos etapas prasidėjo skaudžiomis permainomis, tačiau pagrindinis mokyklos uždavinys – rengti aukštos kvalifikacijos technikos specialistus – nepasikeitė. Didelis dėmesys buvo skiriamas naujoms mokymo programoms kurti. Atsiliepiant į besiplečiančios šalies poreikius, Kauno politechnikumo gyvavimo laikotarpiu buvo ruošiami net 32 profesijų specialistai. Išaugęs moksleivių ir dėstytojų skaičius paskatino materialinės  bazės plėtrą, tuo laiku modernių kabinetų, auditorijų, laboratorijų kūrimą, filialų įvairiuose Lietuvos miestuose įsteigimą. Kaunopolitechnikumas garsėjo kaip mokykla:

  • ypatingą dėmesį skyrusi studentų praktiniam paruošimui, išlaikiusi aukštą moksleivių ugdymo lygį, parengusi specialistus sėkmingam profesiniam darbui;
  • užmezgusi bendradarbiavimo ryšius su Rygos ir Talino politechnikumais, pasirašiusi kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartis su VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos kolektyvu ir KPI elektrotechnikos, mašinų gamybos, radioelektronikos, statybos ir santechnikos fakultetais;
  • skatinusi dėstytojus aktyviai dalyvauti kuriant mokymo bazę, praturtinant kabinetus ir laboratorijas originalia įranga ir mokymo medžiaga, kuri buvo įvertinta visasąjunginiuose ir šalies konkursuose.

1950 – 1959 metai

Po karo atstatomoms įmonėms reikėjo specialistų ir būtent – technikų. Kauno politechnikumas buvo mokykla, turinti didžiulę patirtį ir galimybes tokius specialistus rengti. Šiame dešimtmetyje, padedant Kauno politechnikos instituto dėstytojams ir gamybininkams, buvo sprendžiamas to laikmečio padiktuotas technikų poreikio klausimas. 1949 – 1951m. Kauno politechnikumui vadovavo inžinierius statybininkas ADOLFAS KREMENSKAS. Nuo 1951 iki 1955 m. KP direktoriumi dirbo SERGIJUS BAUBLYS.

1.Direktorius Adolfas Kremenskas

Direktorius

Adofas Kremenskas

(1949 – 1951)

2.Direktorius Sergijus Baublys

Direktorius

Sergijus Baublys

(1951 – 1955)

SERGIJUS BAUBLYS gimė 1912 m. sausio 24 d. Lydoje, mokytojo ir visuomenės veikėjo šeimoje, kurioje augo 6 sūnūs. Sergijus buvo penktasis sūnus šeimoje. S. Baublys baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, buvo aktyvus skautų organizacijos narys, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Prahos aukštojoje medžio apdirbimo pramonės mokykloje. Nuo 1937 m. mokytojavo Kaišiadorių, Alytaus amatų mokyklose. Pokario metais vadovavo Vilniaus politechnikumui.1951 – 1973 m. S. Baublys dirbo braižybos dėstytoju Kauno politechnikume, nuo 1951 iki 1955 m. – Kauno politechnikumo direktoriumi.

Braižybos dėstytoja Ina Kriščiukaitienė apie S. Baublį prisimena:

„S. Baublys – vienas iš ryškiausių mokyklos pedagogų – šviesuolių, neeilinių pedagoginių sugebėjimų, didelės kūrybinės vaizduotės dėstytojas. Jo pamokos būdavo labai turiningos, įdomios, turtingos mokymo priemonių įvairove. Pamokoje dėstytojas medžiagą pateikdavo labai vaizdžiai, suprantamai, su konkrečiais gyvenimiškais pavyzdžiais, braižymo įgūdžiusperteikdamas iš asmeninės savo darbo patirties. Nei vieno moksleivio nepalikdavo nesupratusio savo grafinio darbo užduoties, kurios būdavo skirtingos, individualios. Puikiai išmanantis savo dalyką dėstytojas, visų mokinių labai gerbiamas žmogus ir tuo pačiu labai paprastas ir malonus, mokėjęs būti draugu savo bendradarbiams, pažįstamiems ir mokiniams. Dėstytojo paprastumas ir didelė specialisto erudicija magiškai traukdavo jaunimą. Jam nebūdavo sunku suorganizuoti mokinius bet kuriai veiklai: baseino statybai ar sporto aikštelės įrengimui, rūmų remonto ar aplinkos tvarkymo darbams, kūrybinei mokymo priemonių gamybai, saviveiklos, sportinei ar kitai užklasinei veiklai. Jis visada prisidėdavo organizuojant moksleivių techninės kūrybos parodėles. Šalia moksleivių darbų eksponuodavo ir savo pagamintas mokymo priemones.”

Sergijaus Baublio mokiniai jį prisimena kaip dorą, talentingą, šiltą mokytoją, parodžiusį kelią į žinių šalį.S. Baublio pažiūros buvo humaniškos, nuoseklios ir tvirtos. Jis visada buvo pasiruošęs padėti jauniems dėstytojams, džiaugėsi jų pasiekimais. Ilgus metus globojo technikumo meno saviveiklos kolektyvus.S. Baublys nelikdavo abejingas šalia esančių žmonių rūpesčiams. Jis padėjo siekti mokslo našlaičiui Mykolui Monkevičiui (buvusiam Kauno HES direktoriui). S. Baublio šeima išgelbėjo nuo žūties žydų tautybės mergaitę Rachilę. Jam ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, o Izraelyje jų garbei pasodinti atminimo medžiai.  Sergijus Baublys užaugino tris sūnus. Vidurinysis sūnus Leonardas – Kauno politechnikumo absolventas.

Atsižvelgiant į pokario metais atstatomų, pertvarkomų bei plečiamų ir naujų įmonių poreikį, buvo koreguojamas specialybių mokymas. Buvo išleistos kelios trumpalaikės netradicinių specialybių laidos, tai: hidrotechninė statyba, tekstilės ir maisto  įmonių mechaniniai įrengimai, silikatų technologija, audimo technologija.1955 m. išleista pirmoji pramoninės civilinės statybos absolventų laida, o 1956 m. - pirmoji  metalų apdirbimo pjovimu absolventų laida. Ši specialybė buvo rengiama iki 1995 metų. 

3 Kvietimas i absolv. isleistuves 51 m

Kvietimas į absolventų išleistuves. 1951 m.

1955 m. Kauno politechnikumas užmezgė draugiškus ryšius su Rygos politechnikumu, o 1956 m. – su Talino politechnikumu.

SPORTINĖ VEIKLA

Politechnikume buvo skatinamas moksleivių užimtumas jų laisvalaikio metu. Sportinę  veiklą mokykloje žymiai suaktyvino pradėję dirbti jauni dėstytojai R. Rainys, Dz. Ilgūnas ir kiek vėliau St. Zemlickas. Lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, bokso, dviračių ir šaudymo sporto mėgėjai ne tik aktyviai sportavo, bet ir pasiekė gerų rezultatų: dviratininkas T. Zlotnikovas 1954 m. tapo respublikos čempionu, boksininkas V. Bingelis buvo tautų spartakiados dalyvis, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas.

4 Lengvaatleciai.1952 PNG

Mokyklos lengvaatlečių rinktinė. 1952 m.

Moksleivių sportinė veikla ypač suaktyvėjo, kai 1956 m. buvo pasirašyta bendrų spartakiadų rengimo sutartis tarp Talino, Rygos ir Kauno politechnikumų. Nuo 1963 m. į šią veiklą  įsitraukė Vilniaus ir Kaliningrado politechnikumai. 1957 m. prasidėjo Pabaltijo politechnikumų spartakiados, vėliau pavadintos sporto žaidynėmis. Jos tęsėsi iki 1991 metų.  Žaidynės vyko: Kaune ir Rygoje po aštuonis kartus, Taline – devynis, Vilniuje – šešis ir Kaliningrade – du kartus. Mūsų sportininkai ne vieną kartą buvo šių žaidynių nugalėtojai ir prizininkai.

5 KP moksl. delegacija Pabaltijo spartakiadoje Taline. 1957 m

KP delegacija Pabaltijo technikumų moksleivių spartakiadoje. 1957 m.

Šalia studentų sporto žaidynių buvo organizuojamos ir darbuotojų sporto žaidynės. Jų iniciatoriai – Rygos industrinio technikumo pedagogai ir jų kūno kultūros tuometinis vadovas H. Grasmanis. Šiose varžybose dalyvavo Talino, Rygos, Vilniaus ir Kauno politechnikumų dėstytojų krepšinio, tinklinio, stalo teniso, šaškių ir šachmatų komandos.

1955 m. Kauno politechnikumo teritorijoje moksleivių buvo įrengtas pirmasis Lietuvoje 25 metrų ilgio atviras lauko baseinas, kurio statyboms vadovavo dėstytojas R. Rainys. Baseinas veikė iki 1962 metų.

6 Baseino statybosKauno politechnikumo atviro baseino statyboje dalyvauja dėstytojai ir moksleiviai. 1955 m. 

7 baseinas

Atviras lauko baseinas. 1955 m.

8 varzybu belaukiant

Varžybų belaukiant 

9 plaukikai startui pasiruose

Varžybos. Plaukikai pasiruošę startui.

Jei galvojate, kad į padanges pakilti norėjo tik jaunuoliai, tai klystate. 1954 – 1958 m. Kauno politechnikume, Silikatų technologų grupėje studijavusi Regina Garmutė - Čeponienė, turėjo slaptą svajonę. Bendramokslės pasakoja, kad dar studijuodama ji domėjosi sklandymo sportu. R. Garmutė lankė Kauno aviacijos sporto klubą, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis Lietuvos sklandymo centras. Klube išaugo 64 sklandymo sporto meistrai. R. Garmutei  ir dar septyniems sklandytojams tame laikotarpyje buvo suteikti tarptautinės klasės sporto meistrų vardai.

 10 Regina Garmute

 Sklandytoja Regina Garmutė 

Regina Garmutė – Čeponienė 8 kartus tapo Lietuvos sklandymo čempione (1959, 1964, 1965, 1967, 1970, 1971, 1972, 1976 metais). Ji – Pabaltijo sklandymo varžybų nugalėtoja 1976 metais. Regina Garmutė - SSRS sklandymo vienviečiu sklandytuvu čempionė (1963 metais).

Šeštajame dešimtmetyje politechnikume pradėjo veikti trumpųjų bangų radijo stotelė, vadovaujama dėstytojo Algimanto Buinevičiaus. Jos operatoriai J. Burauskas, A. Mašonis, R. Petrikis, S. A. Statkevičius, V. Žalnerauskas ir kiti puikiai pasirodė sąjunginėse ir tarptautinėse varžybose.

11 Direktorius Borisas Bielovas

Direktorius

Borisas Bielovas

(1955 – 1964)

1955 – 1964 m. Kauno politechnikumui vadovavo direktorius BORISAS BIELOVAS (1928 – 1982).B. Bielovas - 1946 m. Kauno politechnikumo absolventas, KPI įgijęs kelių tiesimo inžinieriaus diplomą, nuo 1951 m. politechnikumo dėstytojas, 1953 – 1955 m. – direktoriaus pavaduotojas, 1964 – 1970 m. fizikos bei kelių tiesimo dalykų dėstytojas.

Naujasis direktorius pradėjo rūpintis mokymo patalpų plėtimu, moksleivių gyvenimo sąlygų gerinimu, naujų praktinio mokymo dirbtuvių statyba, buvo pradėtos kurti labiausiai reikalingos teorinės mechanikos, metalų technologijos, staklių, elektros silpnųjų srovių ir kitos laboratorijos ir kabinetai.

Ilgametė Kauno technikos kolegijos dėstytoja, muziejaus vadovė Ina Kriščiukaitienė 1998 m. savo prisiminimuose apie Borisą Bielovą rašė:

„Šis šviesaus atminimo žmogus 1960 m. įkūrė mokyklos muziejų, surinko daug informacinės medžiagos apie mokyklos istoriją, palaikė ryšius su gamybinėmis organizacijomis, kuriose dirbo mūsų absolventai, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti mokyklos mokymo bazę, gerinti mokymo ir mokymosi sąlygas. KP direktoriaus B. Bielovo iniciatyva 1961 m. pastatytas pirmasis bendrabutis moksleiviams. 1963 m. – modernios gamybinės mokymo dirbtuvės Algirdo gatvėje. Pradėti naujo mokymo korpuso projektavimo bei statybos darbai. Aktyviai buvo skatinama moksleivių techninė kūrybinė veikla. Sektinu pavyzdžiu gali būti B. Bielovo didelis darbštumas, nuoširdus rūpinimasis visais mokyklos reikalais, jo sugebėjimas sutelkti bendradarbius ir moksleivius gerų sumanymų įgyvendinimui. Kartu jo, kaip žmogaus, kuklumas ir paprastumas. Dažnai matydavome Jį – Borisą, bendradarbių būryje, dėstytojų kambaryje, aptariantį mokyklos ar gyvenimo aktualijas. Ir visa tai atrodė taip paprasta ir natūralu. Tai be galo šviesūs prisiminimai, kuriuos norisi parašyti apie Jį – Borisą Bielovą, bendradarbį, energingą mokyklos vadovą,  mūsų mokyklos istorijoje.“

Kauno politechnikumui vadovaujant B. Bielovui, 1957 m. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas KP profsąjungai Juodkrantėje paskyrė nedidelį gyvenamą namą, kurį suremontavus, įkurta poilsio vila “Žuvėdra”.

“Poilsio vila „Žuvėdra“ Juodkrantėje – mūsų vasaros namai.Mūsų namai, nes mes ten per vasaras gyvenome, ten užaugo mūsų vaikai ir vaikaičiai. Kiekvieno mūsų vasaros poilsio planai siejosi su Juodkrante”. (Iš ilgametės braižybos dalyko dėstytojos, muziejaus vadovės Inos Kriščiukaitienės prisiminimų.)

12 poilsio vila

Poilsio vila “Žuvėdra” Juodkrantėje. Stogo remontas.

13 Kelione i Juodkrante

Su praktinio mokymo dirbtuvėse pagamintomis baidarėmis kelionė į Juodkrantę.

1953 m. atidaromas Kauno politechnikumo vakarinis, 1958 m. - neakivaizdinis skyriai.

1957 m. pradėjo veikti Kauno politechnikumo radijo mazgas. Laidos buvo transliuojamos kiekvieną šeštadienį. Jų metu buvo išsakomi moksleivių pageidavimai, kalbama apie pasitaikančius trūkumus. Tais pačiais metais įvyko pirmoji KP moksleivių techninės kūrybos paroda. Buvo eksponuojami moksleivių pagaminti prietaisai ir maketai.

MENO SAVIVEIKLA

Po 1950-jų į politechnikumą studijuoti ateidavo daugiau merginų. Jos padėjo suaktyvinti moksleivijos kultūrinę veiklą.1952 m. istorijos dėstytoju pradėjo dirbti buvęs „Lietuvos“ ansamblio šokėjas St. Gimbutis. 1953 m. jis subūrė tautinių šokių kolektyvą. 1955 – 1958 m. laikotarpyje kolektyvui vadovavo D. Budreikaitė. Šokėjai žiūrovus džiugino savo pasirodymais.

14 Sokiu kolektyvas

 Šokių kolektyvas ir jų vadovė D. Budreikaitė. 1957 m.

Nuo 1958 m., net 32 metus, pagal bendrą penkių politechnikumų – Rygos, Talino, Vilniaus ir Kauno – susitarimą, o vėliau ir Kaliningrado, kasmet, paeiliui vis kitame mieste, pavasariais vykdavo moksleivių meninės saviveiklos kolektyvų festivaliai. Tai buvo prasmingos ne tik kultūrinio bendravimo, bet ir etnografinio pažinimo šventės.

15 Pirmajame Pabaltijo meno sav. kol. festivalyje Kaune. 1958 m

Pirmajame Pabaltijo politechnikumų meno saviveiklos kolektyvų festivalyje Kaune 1958 m.

Nuo 1953 – 1954 m. m. naujus moksleivius rugsėjo 1-ąją pasitikdavo ir gaunančius diplomus moksleivius išlydėdavo pučiamųjų orkestras,  (vadovas ilgametis dirigentas A. Kavaliauskas). Pučiamųjų orkestras kasmet taip pat dalyvaudavo Pabaltijo politechnikumų moksleivių saviveiklos festivaliuose bei kitose šventėse.

16 Puciamuju orkestras

Pučiamųjų orkestras, vadovaujamas dirigento V. Kavaliausko. 1952 m.

1956 m. Kauno politechnikumesuburtas mišrus choras. Jam vadovavo dirigentas V. Dzedulionis, Šis kolektyvas išsilaikė tik keletą metų, vėliau suskilo į atskirus vyrų bei merginų vokalinius ansamblius.

17 Misrus choras

Mišrus choras, vadovaujamas dirigento V. Dzedulionio. 1956 m.

 18 Instrumentine kapela. Vad. moksleivis L. Razkovas

Instrumentinė kapela. Vadovas moksleivis L. Rožkovas. 1957 m.

Iki 1960 m. aktyviai veikė literatūrinio švietimo ratelis, vadovaujamas dėstytojų A. Šarkos ir F. Karazijos. Jame pirmuosius kūrybinius žingsnius žengė poetas Marcelijus Teodoras Martinaitis, dramos teatro aktorius V. Žirgulis, dainininkai J. Tatorius ir A. Kisielius. KP literatūros būrelio leidžiamame leidinyje „Pirmieji žingsniai“, išleistame 1955 m., pateikiama jo narių kūryba.

MARCELIJUS TEODORAS MARTINAITIS

VALTYJE

19 Mart. eil

1955 m. RER gr.

20 Meno sav. glob

Meno saviveiklos globėjai: R. Kavaliauskaitė, St. Gimbutis, S. Baublys, V. Minkus, V. Dzedulionis ir D. Budreikaitė. 1959 m.

21 1959 destyt. kol

Dėstytojų kolektyvas. 1959 m. Nuotrauka daryta matematikos dėstytojui V. Rostkauskui švenčiant 50 metų pedagoginį jubiliejų.