KTK ŠIMTMETIS

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: PRADŽIŲ PRADŽIA

Pirmasis istorinės raidos etapas - tai technikos mokslų Lietuvoje pradžia. 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM. Pirmuoju direktoriumi skiriamas buvęs Bologojos technikos mokyklos vedėjas inž. Julijonas Gravrogkas. Mokyklos paskirtis - rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie panašių mokyklų Vakarų Europos šalyse. Aukštesnioji technikos mokykla tapo mokykla:

  • davusi pradžią daugeliui techniškų specialybių - būtent čia pradėti rengti jūreivystės, geležinkelių ėjos, mechanikos, susisiekimo statybos, elektros energetikos, telesusisiekimo architektūros specialistai,
  • subūrusi po savo stogu gausų būrį geriausių to meto dėstytojų ir specialistų praktikų, kurie kūrė mokymo/si programas, planus, nuostatus, rašė pirmuosius specialybinius vadovėlius lietuvių kalba,
  • išugdžiusi studentus entuziastus, kurie tapo Lietuvos upių hidrologais, pirmojo sklandytuvo konstruktoriais ir bandytojais, pirmaisiais radijo mėgėjais bei pirmojo radijo žurnalo leidėjais.

1920 – 1929 metai

1832 m. carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą, techniškosios krypties specialistų jokia Lietuvos mokykla nerengė, o specialistų labai trūko. 1919 m. buvo nutarta, kad reikalinga tokius specialistus rengianti mokykla. 1920 m.  Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos  sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM.

1920 m. rugsėjo 3 d. dienraštyje „Lietuva“ atsiranda skelbimas: „Pirmoji Susisiekimo Ministerijos technikos mokykla. Mokykloj trys skyriai: 1) kelio technikų, 2) mechanikos technikų ir 3) elektros technikų. Kiekvieno skyriaus kursas einamas 4 metus. Iš stojančių mokyklon asmenų reikalaujama 2 progimnazijos klasių, arba tam lygaus mokslo liūdimų. Į mokyklą bus priimami ir naminio mokslo asmenys, kurie išlaikys iš 2 progimnazijos klasių kurso kvotimus. Mokykla turi aukštesniųjų mokyklų teises. Prašymus su metrika ir mokslo liūdimu siųsti antrašu: Kaunas Susisiekimo Ministerijos Kanceliarija, Mokyklos Vedėjas“.

jungtine foto

Pirmieji ATM moksleiviai 1923 – 1924 m.

1920 m. rugsėjo 3 d. Ministro Pirmininko Ernsto Galvanausko, kuris ėjo ir Susisiekimo ministro pareigas, įsakymu paskiriamas šios mokyklos vedėjas (direktorius). Juo tapo inžinierius-technologas Julijonas Gravrogkas, 1915 metais baigęs Sankt-Peterburgo technologijos institutą. 1920 metais jis sugrįžo iš Rusijos, kur Bologojės mieste dirbo geležinkelio technikos mokyklos direktoriumi.

Inz Julijonas Gravrokas pirm ATM direk 1920 1940

Pirmasis ATM direktorius inž. Julijonas Gravrogkas. ATM vadovavo 1920 – 1940 m.

1920 m. spalio 9 d. dienraštyje „Lietuva“ išspausdinta žinutė: „Susisiekimo ministerijos Technikumas atkeltas į Kauną, įstojamieji kvotymai vyks spalio mėn. 25 d. Prašymai priimami kasdien Mickevičiaus g. Nr. 5“.

“Vyriausybės žiniose” 1920 m. spalio 12 d. buvo paskelbtas įsakymas Nr. 104 “… inžinierių technologą Joną Sabaliauską, inžinierių Vladą Pauliukonį, inžinierių Kazį Vasiliauską, inžinierių Konstantiną Šakenį ir teisininką Praną Penkaitį tvirtinu Susisiekimo ministerijos Technikinės mokyklos mokytojais nuo š. m. spalio mėn. 25 d.”.  Vėliau paskelbtuose įsakymuose Jono Sabaliausko pavardės nėra, priežasčių surasti nepavyko. Paskirti mokytojai padėjo direktoriui J. Gravrogkui parengti pirmuosius mokymo planus, programas ir mokyklos nuostatus. Aptarta mokyklos paskirtis – rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie Vakarų Europos šalių panašių mokyklų – technikumų.

Mokykla savo veiklą pradėjo be tikslios kalendorinės datos ir be didelių iškilmių, vėlų 1920 m. rudenį, prisiglaudusi Kauno vokiečių pradžios mokykloje Vytauto prospekte. Mokslą pradėjo 26 klausytojai, didelė dalis - įvairių įstaigų darbuotojai, kurie siekė gauti atitinkamą jų pareigoms mokslo cenzą. Iš šios grupės vėliau buvo suformuota pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigę 1925 m.

1922 m. balandžio mėn. mokykla įsikūrė savo patalpose Kaune, Mickevičiaus g. Nr. 1. Čia buvo įrengtos patalpos klasėms, pastogėje – braižykla, rūsyje – praktinio mokymo patalpos. Išardoma dviejų klasių pertvara sudarė galimybę, esant reikalui, įsirengti salę. Mokslas vyko 2 pamainomis. Mokykloje dirbo 9 etatiniai dėstytojai, kiti buvo ateinantys iš gamybos ar Kauno universiteto.

2 ATM patalpos Kaune Mickeviciaus g. Nr. 1

Pirmasis ATM pastatas Kaune, A. Mickevičiaus gatvė 1

1923 m. Lietuvai iškilo savo jūrų uosto ir savo laivyno turėjimo klausimas. Niekam nekilo abejonių, kad būtina turėti savo profesionalius jūreivystės specialistus. Pirmieji tuo susirūpino ir konkrečių žygių jūreivystės mokyklai steigti ėmėsi susikūrusios jūrininkų sąjungos nariai. Jie pasiūlė prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos įkurti Jūrų skyrių. Šį pasiūlymą palankiai priėmė Susisiekimo ministerija, kuriai ši mokykla buvo tiesiogiai pavaldi. Jūrininkų rengimo klausimu taip pat aktyviai domėjosi Kauno miesto visuomenės moterys, propagavusios šią specialybę ir konkrečia parama padėjusios mokyklai. 1923 m. rudenį į ATM priimti 22 jaunuoliai entuziastai, pasiryžę tapti jūrininkais.

08 aATM jūrininkų grupė. 1923 m.

Kiti moksleiviai pavydžiai žvelgė į dryžuotus marškinėlius dėvinčius vyrukus. Šio skyriaus mokiniams buvo numatyta jūreiviška uniforma – besnapės kepurės su užrašu kaspinuose „Jūrų mokykla“, dvibordis juodas puspaltis su antpečiais, kuriuose išsiuvinėtas inkaras. Moksleivius mokė sugrįžę iš Rusijos laivyno specialistai: gen. T. Daukantas, plk. T. Reingardas, kpt. A. Azguridi, kpt. A. Šuipys, mokymą kuravo gen. V. Nagevičius. Buvo nutarta ATM suteikti jaunuoliams tik 2 metų teorinį parengimą, o praktikos atlikti išsiųsti juos į užsienio šalį, nes Lietuva savo laivų neturėjo.

4 Plaukiojimo zemelapis 3 Burlaivis Archibald Russell 5 praktikantas Br. Krikstopaitis 1928 m
Burlaivio plaukiojimo maršrutas          

G. Eriksono įmonės burlaivis

Archibald Russell

ATM praktikantas Bronius

Krikštopaitis 1928 m.

1925 m. penkiolika jūreivystės skyriaus moksleivių, gavę stipendiją, buvo pasiųsti mokytis į Suomijos jūrų  navigacijos mokyklą. Jie trejus metus plaukiojo 2 buriniais laivais „Olivebank“ ir „Archibald Russell“, kurie priklausė Gustavo  Eriksono laivininkystės įmonei. Po trejų metų praktikos suomių burlaiviuose, mokslus pratęsę Suomijoje, Abo (Turku) navigacijos institute, sėkmingai išlaikę egzaminus, iš Suomijos grįžo 10 diplomuotų jūrininkų ir įgijo teisę dirbti laivų kapitonais ir šturmanais.Tas nedidelis būrelis jaunuolių, pradėjusių jūreivišką kelią Kaune, Aukštesniosios mokyklos Jūrų skyriuje, vėliau tapo tarpukario Lietuvos prekybos laivyno branduoliu: Vytautas Babarskis, Stasys Dagys, Kazys Daugėla, Zigmas Domeika, Bronius Krikštopaitis, Mykolas Limba, Feliksas Marcinkevičius, Benediktas Monkevičius, Aleksandras Rasiulis, Eduardas Sliesoraitis.

5 Praktinio mokymo dirbtuves

Praktinio mokymo dirbtuvės     

Per 1925 – 1929 m. laikotarpį, Karmelitų (dabar Karaliaus Mindaugo prospektas) ir Kalėjimo gatvių kampe pastatytos praktinio mokymo dirbtuvės su patalpomis metalų apdirbimo darbams, kalve su metalų lydymo krosnimi, 25 kw galios elektros stotele, stalių dirbtuve ir atskiromis patalpomis elektros mašinų, elektrometrinėms bei silpnųjų srovių laboratorijoms.

5 b 25 kw elektros stotele

ATM moksleiviai 25 kw elektros stotelėje

Dirbtuvėse, greta programinių praktikos darbų moksleiviai gamino ir būtiniausias mokymo priemones laboratorijoms bei mokymo kabinetams – pvz.: pastatų konstrukcijų, braižybos bei piešimo darbams medinius modelius. Elektrometrijos laboratorijoje, sutarus su Matų ir saikų inspekcija, vadovaujami V. Petraičio, moksleiviai keletą metų atlikinėjo elektros skaitiklių patikros paslaugas miesto gyventojams. Šiomis paslaugomis buvo uždirbamos papildomos lėšos laboratorijų įrangai ir šiek tiek moksleivių asmeninėms pajamoms.

14 a

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

Pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigė 1925 m. 1926 m. išleista pirmoji mechanikos specialybės laida (7 absolventai), o 1928 m. - pirmoji technikų elektrikų laida (6 technikai), kuri jau buvo laukiama naujai statomoje Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje ir sparčiai plečiamų elektros tinklų statybose.

6 Pirmoji mechanikos specialybes laida 1926 m. 11 a
Pirmoji ATM absolventų laida. 1925 m. Trečioji mechanikų laida (1923 - 1928)

Įvedus šalyje litą, mokestis už mokslą, pedagogų tarybos pageidavimu, buvo 20 litų metams. Anot J. Gravrogko, mokykla turėjo būti „prieinama plačiai lietuvių visuomenei“.

1923 m. pedagogų posėdžiuose buvo svarstyti  mokyklos vėliavos ir uniformos klausimai. Vėliava – vienoje pusėje žaliame fone geltonos spalvos Vytis, pramonės ženklas ir raudonas užrašas: „Per mokslą į šviesią Ateitį – Aukštesnioji technikos mokykla“, kitoje pusėje – „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva“. Vėliavos pakraščius puošė geltoni bumbulai (frenzeliai).

Norėta  įvesti moksleiviams vienodą aprangą – uniformą, bet buvo priimta tik uniforminė kepuraitė.

IMG 2518 copy

ATM moksleivio pirmoji kepuraitė

Stipendijas (100 Lt/mėn.) gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių. Panašų skaičių Pedagogų Taryba atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. Tai buvo nepriklausomybės savanorių bei švietimo  darbuotojų vaikai.

IMG 2853 copy

 

 

Dėstytojo inžinieriaus L. Gimbuto ir dirbtuvių vedėjo J. Andriūno iniciatyva 1927 m. sukurta draugija moksleiviams šelpti. Prie šių dėstytojų pirminio 1700 Lt įnašo kiti dėstytojai kas mėnesį pridėdavo apie 1% nuo gaunamo atlyginimo sumos. Tai sudarė nuolat papildantį fondą, iš kurio neturtingiems arba nelaimės ištiktiems moksleiviams skirdavo pašalpas, paskolas ar stipendijas (25 Lt/mėn), kurias vėliau, jau dirbdami, moksleiviai grąžindavo. Šalpos draugija veikė iki antrojo Pasaulinio karo pradžios.

Tarpukario laikotarpiu mokykloje didelis dėmesys buvo skiriamas patriotiniam ir doroviniam jaunimo auklėjimui. ATM moksleiviai buvo skatinami dalyvauti veikloje, turinčioje tam tikrus visuomenės sąmoningumo ugdymo tikslus. Čia veikė įvairios jaunimo organizacijos: skautai, vyčiai, jaunalietuviai, šauliai. Buvo ruošiamos iškylos, ekskursijos, šokių vakarėliai.

1927 m. balandžio mėn. Aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis išleido pirmąjį mėnesinio žurnalo “Radio mėgėjas” numerį. Žurnale buvo spausdinama populiari informacija radijo mėgėjams. Pirmasis redaktorius buvo moksleivis Mikalojus Baublys, vėliau žurnalą redagavo moksleivis Antanas Mildažis. 1928 m. žurnalas tapo savaitiniu ir vadinosi “2000 metrų” (toks buvo Kauno radijo stoties siunčiamų bangų ilgis).  

3 knygosŽurnalas “2000 metrų” 1928 m.

1 ATM direktorius prof. inz. Julijonas Gravrogkas m

Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1885–1968) buvo prof. Julijonas Gravrogkas. 1937–1938 m. jis vadovavo statant naujuosius ATM mokyklos rūmus Tvirtovės al. 35. VDU dėstytojas, profesorius, 1941–1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarų Vokietiją, dirbo Hamburge, vėliau Pineberge Baltijos universitete, nuo 1949 m. gyveno JAV.

J. Gravrogkas domėjosi mokslo pažanga ir buvo inžinierius kūrėjas. Du dešimtmečius jis teoriškai ir praktiškai tyrinėjo giroskopo pritaikymą laivų siūbavimui sumažinti. Lietuvoje, vėliau Vokietijoje jis išsaugojo tyrimo aprašymus ir skaičiuotes. Inžinierius Zigmas Saurazas (1939 m. elektrikų laidos absolventas) prisimena:

“… pas prof. J. Gravrogką dirbtuvėse dirbau vakarais. Tekindavau jo išradimui atskiras dalis, meistrui Aleksui Gertui padedant, o dienomis eidavau į VDU klausyti paskaitų. Daug laiko praleidau dirbtuvėse, kol galutinai buvo paruoštas ir sumontuotas jo išradimo aparatas. Buvo atlikta daug skaičiavimo, braižymo bei tekinimo darbų. Kai aparatas buvo galutinai baigtas ir elektros sujungimai atlikti, nutarėme jį paleisti ir išbandyti. Aleksas Gertas su savo tėvu, kuris taip pat buvo meistras, stovėjo prie aparato ir juokėsi. Senasis Gertas bijojo, kad aparatas paleidimo metu gali sprogti ir nunešti dirbtuvių stogą. Aš priėjau prie kontrolinės lentos, kurią pats sumontavau ir svarbius elektros jungimus atlikau, ir įjungiau pirmąjį giroskopą. Tėvas Gertas pasileido bėgti prie durų. Įsibėgėjus giroskopui, įjungiau mažų bangų pavarą, ir aparatas pradėjo siūbuoti į visas puses. Grįžęs tėvas Gertas su sūnumi Aleksu pradėjo ploti rankomis ir spausti man ranką. Kai įjungiau stabilizuojantį giroskopą, siūbavimas buvo sustabdytas.Tai reiškė, kad išradimas veikia. Kitą dieną atėjo prof. J. Gravrogkas ir pamatęs, kad aparatas veikia, buvo labai laimingas ir juokėsi. Aš niekad prieš tai nemačiau jo taip juokiantis. Paspaudė man ranką ir išėjo. Išradimas buvo išbandytas.”

Gyvendamas Klivlande (JAV), jis 1952 m. pateikė patento paraišką. 1954 m. inžinierių pasiekė žinia, kad jo aparatas laivo siūbavimui tirti patentuotas. Tai galima laikyti didele J. Gravrogko profesine sėkme, liudijančia aukštą inžinieriaus, mokslininko profesionalumo lygį ir erudiciją. Deja, prof. J. Gravrogko mokslinio išradimo aparatas Lietuvoje neišliko. Okupacijos metais jis buvo sunaikintas. 

Gyvendamas Amerikoje, Klivlande prof. Julijonas Gravrogkas parašė šiuos straipsnius:

  • J. Gravrogkas. Mūsų būsimos valstybės santvarkos klausimu. Tėvynės sargas. 1954 m. Nr. 1,
  • J. Gravrogkas. Dvi galimybės – amerikonizmo ir tautinių kultūrų kelias. Aidai, 1954 m. gegužė,
  • J. Gravrogkas. Pasaulėžiūrinės pastabos. Aidai, 1954 m. gegužė,
  • J. Gravrogkas. Apie giroskopą ir jo pritaikymą laivui stabilizuoti. Technikos žodis, 1956 m. gegužė-birželis,
  • J. Gravrogkas. Animalinių ir dvasinių jėgų konfliktai. Knyga „Mano pasaulėžiūra“, 1958 m.
  • J. Gravrogkas. Valstybės ir bažnyčios klausimu. Tėvynės sargas. 1959 m. Nr. 2 – 3.

Inž. dr. Algirdo Nasvyčio, buvusio J. Gravrogko studento ir daugelio kitų amžininkų vertinimu „didžiausias Julijono Gravrogko atliktas darbas Lietuvai yra Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrimas ir ugdymas per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį ... J. Gravrogko nuopelnas ne tiktai mokyklos administravime, ugdyme bei tinkamų mokytojų parinkime, bet ir savo asmeninės filosofijos perdavime visai mokyklai ir jos mokiniams. Tai yra rimtumo, idealizmo ir pareigų supratimo dvasia. Kertinis šios filosofijos akmuo – lietuvybė“.

Savo nenuilstamu darbu Aukštesniąją technikos mokyklą pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį kūrė ir garsino iškilūs pedagogai: Kazimieras Vasiliauskas – medžiagų atsparumo dalyko dėstytojas, VDU - KPI profesorius, MA akademikas; Konstantinas Šakenis -  fizikos dalyko dėstytojas, fizikos vadovėlio autorius, III Seimo narys, Švietimo ministras; Vladas Pauliukonis – direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, matematikos ir braižybos dėstytojas; Pranas Jodelė –  statybinių medžiagų dalyko dėstytojas, VDU prorektorius, rektorius, profesorius, žymus mokslininkas; Bronius Garšva – teorinės elektrotechnikos dėstytojas, 2 dalių teorinės elektrotechnikos mokymo leidinio autorius; Antanas Jokimas – piešimo, pastatų statybos ir architektūros dalykų dėstytojas; Kazimieras Žalys – fizikos dalyko dėstytojas; Jonas Kiškinas – statybos dalykų ir hidraulikos dalyko dėstytojas; Steponas Kolupaila – ATM ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) hidrometrijos dalyko dėstytojas, Hidrometrijos biuro vadovas, MA akademikas, Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įkūrėjas, pirmosios spalvotos fotografijos autorius; Jonas Andriūnas – statybos dalykų dėstytojas, 1928 – 1936 m. ATM praktinio mokymo dirbtuvių įkūrėjas ir vedėjas; Antanas Gravrogkas –  metalų technologijos dalyko dėstytojas, 1932 – 1933 m. – laikinosios sostinės (Kauno miesto) burmistras, KPI dėstytojas, docentas; Vladas Jakovickas - elektros energetikos specialybės dalykų dėstytojas, VDU profesorius; Leonidas Gimbutas – 1927 – 1932 m. direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, statybos specialybės dalykų dėstytojas ir kiti.

prof.Kazimieras Vasiliauskas Konstantinas Sakenis Vladas Pauliukonis Prof. Steponas Kolupaila
K. Vasiliauskas K. Šakenis V. Pauliukonis St. Kolupaila
Antanas Gravrogkas Prof. Stasys Dirmantas Prof. Pranas Jodele Kazimieras Zalys
A. Gravrogkas  St. Dirmantas P. Jodelė K. Žalys

 

Jonas Kiskinas Antanas Jokimas Leonidas Gimbutas

 

J. Kiškinas

 

A. Jokimas L. Gimbutas

Savo nuoširdžiu darbu ATM garsino absolventai: laivų “Maistas” (1936 m.), “Marijampolė” (1937 – 1938 m.) ir “Kaunas” kapitonas Bronius Krikštopaitis (1925 m.); statybos inžinierius, technikos mokslų daktaras, profesorius Stasys Vabalevičius (1926 m.); kelių inžinierius Adolfas Jazbutis (1926 m.); inžinierius technologas, technikos mokslų daktaras, ATM braižybos ir mechanikos dalykų dėstytojas, Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos Vokietijoje įkūrėjas ir vadovas (1946 – 1948 m.) Mikalojus Baublys (1927 m.); ATM praktinio mokymo dirbtuvių vedėjas, dėstytojas Kazimieras Simonaitis (1928 m.); inžinierius radiotechnikas ir konstruktorius, Lietuvos radijo spaudos pradininkas Antanas Mildažis (1928 m.) ir daugelis kitų – didelės meilės savo mokyklai, savai profesijai ir tėvynei Lietuvai pavyzdžių.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: ATM IR KAUNO MODERNIZMAS

Aukštesnioji technikos mokykla

 1930 – 1939 metai

TEŽINO PASAULIS LIETUVĄ SPARNUOTĄ

     Pakilti į padanges – tokia buvo prigimtinė lietuvių svajonė nuo seniausių laikų. 1931 m. pavasarį ATM moksleiviai, paskatinti Dariaus ir Girėno ruošiamo skrydžio per Atlantą, Eduardo Rozenbergo (Švedrio) iniciatyva, susibūrė į aviacijos būrelį, kuris davė pradžią sklandymo sporto ir technikos kūrybos tobulinimui. 1931 – 1932 m. būrelio nariai statė, bandė, skraidė savo gamybos sklandytuvais. Teoriniam pasirengimui mokyklos vadovai pakvietė konsultantą, aviacijos specialistą leitenantą G. Haidrikį (G. Radvenį) ir suteikė galimybes statyti sklandytuvus ATM praktinio mokymo dirbtuvėse. Tuometinio ATM įkurto aviacijos sporto būrelio branduolį sudarė: Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Vladas Butkevičius, Jonas Dovydaitis, Viktoras  Ašmenskas, Gabrielius Miliūnas  ir kt.

Skland.117

1931 m. aviacijos sporto būrelis: centre LTN. G. Heindrikis, prie jo kairėje būrelio pirmininkas E. Švedrys, dešinėje B. Oškinis, III-čiojo kurso studentas, skalndytuvo T-1 konstruktorius, II-oje eilėje iš kairės – V. Ašmenskas, vienas iš pirmųjų Lietuvos parašiutininkų.

Ozkinis

B. Oškinis

Elektrotechnikos skyriaus studentas Bronius Oškinis patobulino sklandytuvo „Zögling“ darbo brėžinius. 1932 m. ATM mokyklos dirbtuvėse buvo pastatytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas „Technikas 1“. Bronius Oškinis vėliau tapo garsiu Lietuvos aviakonstruktoriumi.

 

19 Skland.165 

 

Gaminamas pirmasis ATM moksleivių sukonstruotas sklandytuvas „Technikas – 1“

Skland.151 20 a Skland.111
Skland.113 Skland.109 Skland.159

Aviacijos būrelio veiklos akimirkos

Skland.155 

Kvietimas į Aviacijos būrelio rengiamą vakarą-balių. 1937 m.

AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA. AUGIMAS.

     „1933-1934 m. m. ATM mokinių buvo 344, numatoma priimti 80. Jau buvo išleista 10 abiturientų laidų ir parengta 300 specialistų: 142 statybininkai, 96 mechanikai, 62 elektrotechnikai. Mokytojų buvo 45, aptarnaujančio personalo 9“,- džiaugėsi direktorius prof. J. Gravrogkas. Daugelį specialybinių disciplinų dėstė VDU profesoriai ir docentai.

04 a

1931 m. ATM pedagogų kolektyvas: J. Jakovickis, M. Spiridavičius, A. Jokimas, M. Žilinskienė, V. Petraitis, J. Andriūnas, P. Šernas, direktorius J. Gravrogkas, L. Gimbutas, K. Vasiliauskas, T. Šulcas, J. Kiškinas, D. Valikėnas, K. Žalys, G. Krolis ir  A. Šarka

     1934 m. vasario 11 d. direktorius J. Gravrogkas „Respublikos Prezidento aktu“ buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio ordinu.

     Mokymo veiklą pradėjus su 3-is pagrindinėmis išplėstinio profilio techniškomis specialybėmis - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos, jau 1926 – 1927 m. galvojama apie profesijų specializaciją. Tačiau atlikus absolventų apklausas ir įmonių atsiliepimus, tokią profesijų specializaciją mokykla pradėjo tik ketvirtajame dešimtmetyje. Tai sutapo ir su bendrojo lavinimo mokyklų mokymo reforma, kai pradinis mokymas buvo prailgintas iki 6 metų. Į ATM buvo priimami aukštesnio bendrojo išsilavinimo moksleiviai, todėl ATM mokymosi laikas buvo sutrumpintas iki 4 metų, atsirado galimybė žymiai padidinti bendrą moksleivių skaičių. Buvo nustatytas ir priimamų jaunuolių amžius – ne jaunesni kaip 15 metų.

     1935 – 1937 m. metais mokymo specializacijos buvo:

statybos:

architektūros

 

susisiekimo

mechanikos:

mašinų technikos

 

technologijos (pramonės mechanikų)

el. energetikos:

elektros energijos tiekimo

 

telesusisiekimo

 

     Stipendijas (100 Lt/mėn.) gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių. Panašų skaičių Pedagogų Taryba atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. Nuo mokesčio taip pat buvo atleidžiami nepriklausomybės savanorių bei švietimo darbuotojų vaikai.

     Dėstytojo inž. L. Gimbuto ir dirbtuvių vedėjo J.Andriūno iniciatyva 1927 m. sukurta draugija moksleiviams šelpti. Prie šių dėstytojų pirminio 4700 Lt įnašo kiti dėstytojai kas mėnesį pridėdavo apie 1%  nuo gaunamo atlyginimo sumos. Tai sudarė nuolat pasipildantį fondą, iš kurio neturtingiems arba nelaimės ištiktiems moksleiviams skirdavo pašalpas, paskolas ar stipendijas (25 Lt/mėn.), kurias vėliau, jau dirbdami, moksleiviai grąžindavo. Šalpos draugija veikė iki II-ojo Pasaulinio karo pradžios.

1934 m

Žinios iš Susisiekimo Ministerijos 1934 m. „Darbuotės apyskaitos“

     Kaip rašoma 1939 m. „Aukštesniosios Technikos Mokyklos Literatūrinio Švietimo Būrelio vienkartiniame leidinyje“ per visą Draugijos gyvavimo laiką išduota 13 793 Lt. paskolų. 1939 m. Draugijos valdybą sudarė pirmininkas inž. K. Žalys, viceprezidentas kun. J. Latvėnas, iždininkas inž. K. Krikščiūnas, nariai dr. M. Žilinskienė, inž. V. Petraitis  ir mokytojas F. Karazija. Draugijos sekretorius buvo A. Šarka.

     Kadangi ATM priklausė Susisiekimo ministerijai, buvo galima moksleivius lengviau išleisti į praktiką vasaros atostogų metu. Mokslo metai truko iki gegužės mėn. pabaigos ir iki birželio 15d. vykdavo egzaminai. Nuo jų buvo atleidžiami moksleiviai atestuoti ketvertui ir penketui. Nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. tęsėsi  vasaros atostogos, o vyresniųjų kursų laimingiesiems - gamybinė praktika. Mokykla gaudavo ribotą kiekį apmokamos gamybinės praktikos vietų.

 

Skland.125

ATM moksleiviai paskaitose 

Skland.141

 

 

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

16 a

Geodezijos praktika, vadovaujama dėstytojo J. Kiškino

1936 m. pradėti rengti geležinkelių ėjos specialistai. Išleistos kelios jų grupės. Vėliau šie specialistai buvo rengiami Vilniuje.

10 a 

ATM moksleiviai atlieka praktiką geležinkelyje

AUKŠTESNIOSIOS TECHNIKOS MOKYKLOS NAUJOJO PASTATO STATYBOS ISTORIJA

     Aukštesnioji technikos mokykla tapo prestižine mokykla. Susisiekimo ministras inž. Jokūbas Stanišauskas, užsukęs į A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 1 esančią ATM, negailėjo pagyrų: „Ateina metas statyti ne pastatą, bet rūmus. Nusipelnė. Pats laikas kalbėti ir apie technikų specializaciją. Lietuva nebe ta. Greitai ji taps mūrinė, ne tik išvystyto žemės ūkio, bet ir pramonės, išplėtoto transporto šalimi.  Reikia ne specialisto apskritai, bet gerai išmanančio savo sritį.“ 

     Didėjantis specialistų poreikis ir didinamas moksleivių skaičius reikalavo didesnių, erdvesnių, specialiai mokyklai pritaikytų patalpų. Kaip matyti iš Kauno apskrities archyve rastų dokumentų, padėtis senuosiuose ATM rūmuose buvo labai sunki. Išaugus moksleivių skaičiui ankštose patalpose sąlygos tapo antisanitarinės. Žemiau spausdinamame ATM gydytojo pulkininko J. Marcinkaus straipsnyje smulkiai aprašoma tuometinė mokyklos situacija 1935 metais. Kokia  reikšmė buvo teikiama Aukštesniajai Kauno technikos mokyklai - vienintelei tokio profilio mokymo įstaigai Lietuvoje - rodo faktas, kad 1934 m. ten apsilankė pats tuometinis respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jis, asmeniškai įvertinęs padėtį, pripažino, kad  ATM patalpos netinkamos naudojimui.

04

0506

     Vyriausybei susirūpinus technikų rengimo sąlygomis, paskirtas stambus kreditas – 991000 litų naujiems mokyklos rūmams statyti. Tačiau ši suma vėliau buvo sumažinta.

      Buvo paskelbtas konkursas Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų projektui sukurti. Pateikti 36 eskiziniai projektai. Jį laimėjo architektas S. Kudokas kuris, beje, tuo metu dirbo ir ATM architektūros katedros dėstytoju. Architektas jau turėjo didžiulę patirtį mokyklų projektavimo srityje sukūręs specifinę mokyklų architektūrą, pagrįstą racionaliu funkciniu zonavimu ir savitu dekoru. Kaip tik 1937 m. buvo pastatyta garsioji Šančių gimnazija tapusi mokyklų projektavimo etalonu ir ateities architektams.

Statyb.115

Dr. Stasys Kudokas - Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų projekto autorius, ATM piešimo ir architektūros dalykų dėstytojas (1934 – 1944 m.), Kauno miesto savivaldybės vyriausias architektas, VDU docentas.

     Buvo tvarkomi Aukštesniosios technikos mokyklos žemės sklypo nuomos dokumentai. Kauno apskrities archyve rasti S. Kudoko ranka užrašyti pirminiai pastato kubatūros ir kvadratūros skaičiavimai  ir pirminis eskizinis pastato tūrių brėžinys. Norint neviršyti sąmatos, reikėjo mažinti aktų, sporto salių bei braižyklų plotus.

02

     Po išsamių projekto svarstymų ir rekomendacinių pasiūlymų buvo padaryti tam tikri pakeitimai. 1937m . gegužės mėn. buvo išduotas leidimas statybai.

03

     1937 m. birželio 17-ąją Susisiekimo ministerija pasirašė statybos sutartį su Gedalio Ilgovskio statybos firma, pasiūliusia pastatyti rūmus už 991 tūkstantį litų ir 1938 m. švęsti įkurtuves.

    1937 m. spalio 16 d. „Lietuvos aidas“ Nr. 419 rašė: „Vakar po pietų padėtas Aukštesniosios technikos mokyklos statomiems rūmams kertinis akmuo. (...) Susisiekimo ministras inž. J. Stanišauskas nurodė, kad ši mokykla įsteigta 1920 m. be tinkamų darbui patalpų, be mokslo priemonių. Vis dėl to jaunuomenė gausiai mokyklą lankė, o dėl to mokykla tiek išaugo, kad yra būtinas reikalas pastatyti tinkamas patalpas technikos mokslui Lietuvoje plėsti... Vyriausybė laiko būtina ir antros technikos mokyklos įkūrimą, nes vienos mokyklos parengiamų technikų visam kraštui neužtenka...“

     1937 m. rugsėjo mėn. 15 d. įvyko Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų pamatų ir vietos šventinimo iškilmės. Jose dalyvavo Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis, Seimo pirmininkas K. Šakenis, Susisiekimo ministras J. Stanišauskas, Krašto apsaugos ministras gen. S. Dirmantas, Susisiekimo viceministras J. Jankevičius, VDU prorektorius prof. Pr. Jodelė ir šaulių vadas pulk. P. Saladžius, daug profesorių, mokyklos mokytojų, inžinierių, technikų ir kitų svečių. Rūmų pamatus ir vietą pašventino ir momentui pritaikytą kalbą pasakė Aukštesniosios technikos mokyklos kapelionas kun. J. Latvėnas. Po to kalbėjo susisiekimo ministras J. Stanišauskas ir Aukštosios Teechnikos mokyklos direktorius J. Gravrogkas. Kalbose buvo reiškiamas džiaugsmas, kad jau po kokių metų galima būsią persikelti iš tvankių , nepritaikytų mokyklai patalpų į erdvius impozantiškus rūmus. 

Rugsėjo 16 d. numeryje „Lietuvos žinios“ rašė: „Pamatų pašventinimo iškilmes pradėjo ATM direktorius inž. J. Gravrogkas mokyklos rūmų statybos akto skaitymu.

Viešpaties metais tūkstantis devyni šimtai trisdešimt septintais, atstatytos Lietuvos Valstybės dvidešimtaisiais, laisvąją Lietuvos Respubliką valdant Ekselencijai Respublikos Prezidentui dr. A. Smetonai, vyriausybei vadovaujant dr. Juozui Tūbeliui ir susisiekimo ministrui esant inž. Jokūbui Stanišauskui, rugsėjo mėn. 15 d. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, Žaliakalnyje, žemiau pasirašiusiems asmenims dalyvaujant, iškilmingai pašventinami Aukštesniosios technikos mokyklos vieta ir pamatai didesnei Visagalio ir Mylimosios mūsų Tėvynės Lietuvos garbei. Tebūna šie rūmai Lietuvybės ir technikos ugdymo židinys“.

Statyb.109

Rūmų statybos pradžios akto pasirašymas. Kalba J. Gravrogkas

     Po to aktą, „išrašytą geriausios kokybės popieriuje“, pasirašė „aukštieji svečiai ir mokyklos pedagogai“. „Aktas įmūrytas po rūmų kertiniu akmeniu. Kertinį akmenį įmūrijo Ministras Pirmininkas J. Tūbelis“, - paskelbė „Lietuvos aidas“. "Stiklinėje kapsulėje. Šimtmečiams. Įdėjo ir keletą monetų. Mokyklos kapelionas kunigas Jurgis Latvėnas „tai apvainikavo Dievo palaima, kertinį akmenį ir visą statybą pašventindamas“.

Istorl.101

Statyb.112 Statyb.106

ATM naujųjų rūmų statybos pradžia. Rūmų pamatuose įmūrijama kapsulė su pašventintu aktu. 1937 m.

     Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų statybos  darbus prižiūrėjo pats dėst. architektas S.Kudokas, ir inž. J.Kiškinas.

  Statyb.108 Statyb.110

J. Kiškinas ir S. Kudokas ATM statybose

Statyb.107 25
Statyb.113 Statyb.111

ATM statybos akimirkos

1938 m. rugsėjo mėnesį iš senųjų rūmų buvo gabenamas mokyklos inventorius į naujuosius rūmus.

Kaip rašo dėstytojas A. Šarka 1939 m. „Aukštesniosios Technikos Mokyklos Literatūrinio Švietimo Būrelio vienkartiniame leidinyje“: „...Čia daug erdvės, daug saulės! Mokyklos rūmų trijuose aukštuose ir rūsyje yra dvi didelės braižyklos, graži posėdžių salė, sporto salė, klasių kambariai, kabinetai, mokyklos vyriausybės kambariai ir raštinė, mokytojų kambariai, organizacijų kambariai, platūs ir ilgi pasivaikščioti trys koridoriai, rūbinė, valgykla ir kai kurie kiti kambariai. Naujuose rūmuose įvestas vandentiekis ir centrinis šildymas. Kadangi rūmai, pradėjus juose mokslą, dar nebuvo galutinai užbaigti, taip pat ir kiemas buvo ilgai tvarkomas, su mokyklos atidarymo iškilmėmis nebuvo skubinamasi. Tos iškilmės įvyksiančios tada, kai joms bus tinkamai pasirengta. Senuosiuose rūmuose paskutiniuoju laiku būdavo mokinių apie 500. Jau galima numatyti, kad naujųjų mokslo metų pradžioje mokykloje būsią apie 700 mokinių.“

5 b foto 5 d foto

ATM naujieji rūmai

1938 m. rugsėjo pradžioje pradėjo darbą rūmų priėmimo komisija, kurios sudėtyje dalyvavo direktorius J. Gravrogkas, rūmų architektas dr. S. Kudokas techninis prižiūrėtojas inž. J. Kiškinas, susisiekimo ministerijos atstovas inž. R. Vysockis. Tikrino viską – atidžiai ir priekabiai. Ne po vieną kartą. Naujieji mokslo metai prasidėjo savaite vėliau, rugsėjo 23 dieną. Pirmą kartą pravėrusieji vienas iš trejų masyvių rūmų durų aiktelėdavo iš nuostabos. Buvęs mokyklos auklėtinis Č. Vištakas prisimena:

„Trijų aukštų pastatą sudarė šoniniai sparnai ir vidurinis fligelis. Erdvios klasės su naujos išvaizdos suolais, sieninėmis įstiklintomis vitrinomis, ilga sienine lenta sudarė malonų įspūdį. Saloninės parketo grindys palietė mokinių kišenes, nes administracija įsakė dėvėti specialius odinius batukus, kurie kainavo 9 litus“.

Buvo labai laisva, erdvu ... dirbome tik viena pamaina“ – pastebi  dėstytojas F. Karazija.

„Naujus rūmus statė architektas, kuris pats mokėsi Italijoje, tai šviesa, saulė, erdvė vyrauja dr. S. Kudoko projekte. Pertraukų metu plačiuose koridoriuose moksleiviai rasdavo gryno oro ir patirdavo gaivinančios šviesos raminančią įtaką“, - teigė matematikos mokytojas Vaclovas Rostkauskas.

Rūmai tapo dar viena Kauno įžymybe – vyko ekskursijos iš Lietuvos, kaimynų latvių, visi stebėjosi rūmų didumu, jų gražia išore, vidaus įrengimo puikybe“, - pastebi kiti.