KTK ŠIMTMETIS

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: PRADŽIŲ PRADŽIA

Pirmasis istorinės raidos etapas - tai technikos mokslų Lietuvoje pradžia. 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM. Pirmuoju direktoriumi skiriamas buvęs Bologojos technikos mokyklos vedėjas inž. Julijonas Gravrogkas. Mokyklos paskirtis - rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie panašių mokyklų Vakarų Europos šalyse. Aukštesnioji technikos mokykla tapo mokykla:

  • davusi pradžią daugeliui techniškų specialybių - būtent čia pradėti rengti jūreivystės, geležinkelių ėjos, mechanikos, susisiekimo statybos, elektros energetikos, telesusisiekimo architektūros specialistai,
  • subūrusi po savo stogu gausų būrį geriausių to meto dėstytojų ir specialistų praktikų, kurie kūrė mokymo/si programas, planus, nuostatus, rašė pirmuosius specialybinius vadovėlius lietuvių kalba,
  • išugdžiusi studentus entuziastus, kurie tapo Lietuvos upių hidrologais, pirmojo sklandytuvo konstruktoriais ir bandytojais, pirmaisiais radijo mėgėjais bei pirmojo radijo žurnalo leidėjais.

1920 – 1929 metai

1832 m. carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą, techniškosios krypties specialistų jokia Lietuvos mokykla nerengė, o specialistų labai trūko. 1919 m. buvo nutarta, kad reikalinga tokius specialistus rengianti mokykla. 1920 m.  Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos  sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM.

1920 m. rugsėjo 3 d. dienraštyje „Lietuva“ atsiranda skelbimas: „Pirmoji Susisiekimo Ministerijos technikos mokykla. Mokykloj trys skyriai: 1) kelio technikų, 2) mechanikos technikų ir 3) elektros technikų. Kiekvieno skyriaus kursas einamas 4 metus. Iš stojančių mokyklon asmenų reikalaujama 2 progimnazijos klasių, arba tam lygaus mokslo liūdimų. Į mokyklą bus priimami ir naminio mokslo asmenys, kurie išlaikys iš 2 progimnazijos klasių kurso kvotimus. Mokykla turi aukštesniųjų mokyklų teises. Prašymus su metrika ir mokslo liūdimu siųsti antrašu: Kaunas Susisiekimo Ministerijos Kanceliarija, Mokyklos Vedėjas“.

jungtine foto

Pirmieji ATM moksleiviai 1923 – 1924 m.

1920 m. rugsėjo 3 d. Ministro Pirmininko Ernsto Galvanausko, kuris ėjo ir Susisiekimo ministro pareigas, įsakymu paskiriamas šios mokyklos vedėjas (direktorius). Juo tapo inžinierius-technologas Julijonas Gravrogkas, 1915 metais baigęs Sankt-Peterburgo technologijos institutą. 1920 metais jis sugrįžo iš Rusijos, kur Bologojės mieste dirbo geležinkelio technikos mokyklos direktoriumi.

Inz Julijonas Gravrokas pirm ATM direk 1920 1940

Pirmasis ATM direktorius inž. Julijonas Gravrogkas. ATM vadovavo 1920 – 1940 m.

1920 m. spalio 9 d. dienraštyje „Lietuva“ išspausdinta žinutė: „Susisiekimo ministerijos Technikumas atkeltas į Kauną, įstojamieji kvotymai vyks spalio mėn. 25 d. Prašymai priimami kasdien Mickevičiaus g. Nr. 5“.

“Vyriausybės žiniose” 1920 m. spalio 12 d. buvo paskelbtas įsakymas Nr. 104 “… inžinierių technologą Joną Sabaliauską, inžinierių Vladą Pauliukonį, inžinierių Kazį Vasiliauską, inžinierių Konstantiną Šakenį ir teisininką Praną Penkaitį tvirtinu Susisiekimo ministerijos Technikinės mokyklos mokytojais nuo š. m. spalio mėn. 25 d.”.  Vėliau paskelbtuose įsakymuose Jono Sabaliausko pavardės nėra, priežasčių surasti nepavyko. Paskirti mokytojai padėjo direktoriui J. Gravrogkui parengti pirmuosius mokymo planus, programas ir mokyklos nuostatus. Aptarta mokyklos paskirtis – rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie Vakarų Europos šalių panašių mokyklų – technikumų.

Mokykla savo veiklą pradėjo be tikslios kalendorinės datos ir be didelių iškilmių, vėlų 1920 m. rudenį, prisiglaudusi Kauno vokiečių pradžios mokykloje Vytauto prospekte. Mokslą pradėjo 26 klausytojai, didelė dalis - įvairių įstaigų darbuotojai, kurie siekė gauti atitinkamą jų pareigoms mokslo cenzą. Iš šios grupės vėliau buvo suformuota pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigę 1925 m.

1922 m. balandžio mėn. mokykla įsikūrė savo patalpose Kaune, Mickevičiaus g. Nr. 1. Čia buvo įrengtos patalpos klasėms, pastogėje – braižykla, rūsyje – praktinio mokymo patalpos. Išardoma dviejų klasių pertvara sudarė galimybę, esant reikalui, įsirengti salę. Mokslas vyko 2 pamainomis. Mokykloje dirbo 9 etatiniai dėstytojai, kiti buvo ateinantys iš gamybos ar Kauno universiteto.

2 ATM patalpos Kaune Mickeviciaus g. Nr. 1

Pirmasis ATM pastatas Kaune, A. Mickevičiaus gatvė 1

1923 m. Lietuvai iškilo savo jūrų uosto ir savo laivyno turėjimo klausimas. Niekam nekilo abejonių, kad būtina turėti savo profesionalius jūreivystės specialistus. Pirmieji tuo susirūpino ir konkrečių žygių jūreivystės mokyklai steigti ėmėsi susikūrusios jūrininkų sąjungos nariai. Jie pasiūlė prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos įkurti Jūrų skyrių. Šį pasiūlymą palankiai priėmė Susisiekimo ministerija, kuriai ši mokykla buvo tiesiogiai pavaldi. Jūrininkų rengimo klausimu taip pat aktyviai domėjosi Kauno miesto visuomenės moterys, propagavusios šią specialybę ir konkrečia parama padėjusios mokyklai. 1923 m. rudenį į ATM priimti 22 jaunuoliai entuziastai, pasiryžę tapti jūrininkais.

08 aATM jūrininkų grupė. 1923 m.

Kiti moksleiviai pavydžiai žvelgė į dryžuotus marškinėlius dėvinčius vyrukus. Šio skyriaus mokiniams buvo numatyta jūreiviška uniforma – besnapės kepurės su užrašu kaspinuose „Jūrų mokykla“, dvibordis juodas puspaltis su antpečiais, kuriuose išsiuvinėtas inkaras. Moksleivius mokė sugrįžę iš Rusijos laivyno specialistai: gen. T. Daukantas, plk. T. Reingardas, kpt. A. Azguridi, kpt. A. Šuipys, mokymą kuravo gen. V. Nagevičius. Buvo nutarta ATM suteikti jaunuoliams tik 2 metų teorinį parengimą, o praktikos atlikti išsiųsti juos į užsienio šalį, nes Lietuva savo laivų neturėjo.

4 Plaukiojimo zemelapis 3 Burlaivis Archibald Russell 5 praktikantas Br. Krikstopaitis 1928 m
Burlaivio plaukiojimo maršrutas          

G. Eriksono įmonės burlaivis

Archibald Russell

ATM praktikantas Bronius

Krikštopaitis 1928 m.

1925 m. penkiolika jūreivystės skyriaus moksleivių, gavę stipendiją, buvo pasiųsti mokytis į Suomijos jūrų  navigacijos mokyklą. Jie trejus metus plaukiojo 2 buriniais laivais „Olivebank“ ir „Archibald Russell“, kurie priklausė Gustavo  Eriksono laivininkystės įmonei. Po trejų metų praktikos suomių burlaiviuose, mokslus pratęsę Suomijoje, Abo (Turku) navigacijos institute, sėkmingai išlaikę egzaminus, iš Suomijos grįžo 10 diplomuotų jūrininkų ir įgijo teisę dirbti laivų kapitonais ir šturmanais.Tas nedidelis būrelis jaunuolių, pradėjusių jūreivišką kelią Kaune, Aukštesniosios mokyklos Jūrų skyriuje, vėliau tapo tarpukario Lietuvos prekybos laivyno branduoliu: Vytautas Babarskis, Stasys Dagys, Kazys Daugėla, Zigmas Domeika, Bronius Krikštopaitis, Mykolas Limba, Feliksas Marcinkevičius, Benediktas Monkevičius, Aleksandras Rasiulis, Eduardas Sliesoraitis.

5 Praktinio mokymo dirbtuves

Praktinio mokymo dirbtuvės     

Per 1925 – 1929 m. laikotarpį, Karmelitų (dabar Karaliaus Mindaugo prospektas) ir Kalėjimo gatvių kampe pastatytos praktinio mokymo dirbtuvės su patalpomis metalų apdirbimo darbams, kalve su metalų lydymo krosnimi, 25 kw galios elektros stotele, stalių dirbtuve ir atskiromis patalpomis elektros mašinų, elektrometrinėms bei silpnųjų srovių laboratorijoms.

5 b 25 kw elektros stotele

ATM moksleiviai 25 kw elektros stotelėje

Dirbtuvėse, greta programinių praktikos darbų moksleiviai gamino ir būtiniausias mokymo priemones laboratorijoms bei mokymo kabinetams – pvz.: pastatų konstrukcijų, braižybos bei piešimo darbams medinius modelius. Elektrometrijos laboratorijoje, sutarus su Matų ir saikų inspekcija, vadovaujami V. Petraičio, moksleiviai keletą metų atlikinėjo elektros skaitiklių patikros paslaugas miesto gyventojams. Šiomis paslaugomis buvo uždirbamos papildomos lėšos laboratorijų įrangai ir šiek tiek moksleivių asmeninėms pajamoms.

14 a

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

Pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigė 1925 m. 1926 m. išleista pirmoji mechanikos specialybės laida (7 absolventai), o 1928 m. - pirmoji technikų elektrikų laida (6 technikai), kuri jau buvo laukiama naujai statomoje Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje ir sparčiai plečiamų elektros tinklų statybose.

6 Pirmoji mechanikos specialybes laida 1926 m. 11 a
Pirmoji ATM absolventų laida. 1925 m. Trečioji mechanikų laida (1923 - 1928)

Įvedus šalyje litą, mokestis už mokslą, pedagogų tarybos pageidavimu, buvo 20 litų metams. Anot J. Gravrogko, mokykla turėjo būti „prieinama plačiai lietuvių visuomenei“.

1923 m. pedagogų posėdžiuose buvo svarstyti  mokyklos vėliavos ir uniformos klausimai. Vėliava – vienoje pusėje žaliame fone geltonos spalvos Vytis, pramonės ženklas ir raudonas užrašas: „Per mokslą į šviesią Ateitį – Aukštesnioji technikos mokykla“, kitoje pusėje – „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva“. Vėliavos pakraščius puošė geltoni bumbulai (frenzeliai).

Norėta  įvesti moksleiviams vienodą aprangą – uniformą, bet buvo priimta tik uniforminė kepuraitė.

IMG 2518 copy

ATM moksleivio pirmoji kepuraitė

Stipendijas (100 Lt/mėn.) gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių. Panašų skaičių Pedagogų Taryba atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. Tai buvo nepriklausomybės savanorių bei švietimo  darbuotojų vaikai.

IMG 2853 copy

 

 

Dėstytojo inžinieriaus L. Gimbuto ir dirbtuvių vedėjo J. Andriūno iniciatyva 1927 m. sukurta draugija moksleiviams šelpti. Prie šių dėstytojų pirminio 1700 Lt įnašo kiti dėstytojai kas mėnesį pridėdavo apie 1% nuo gaunamo atlyginimo sumos. Tai sudarė nuolat papildantį fondą, iš kurio neturtingiems arba nelaimės ištiktiems moksleiviams skirdavo pašalpas, paskolas ar stipendijas (25 Lt/mėn), kurias vėliau, jau dirbdami, moksleiviai grąžindavo. Šalpos draugija veikė iki antrojo Pasaulinio karo pradžios.

Tarpukario laikotarpiu mokykloje didelis dėmesys buvo skiriamas patriotiniam ir doroviniam jaunimo auklėjimui. ATM moksleiviai buvo skatinami dalyvauti veikloje, turinčioje tam tikrus visuomenės sąmoningumo ugdymo tikslus. Čia veikė įvairios jaunimo organizacijos: skautai, vyčiai, jaunalietuviai, šauliai. Buvo ruošiamos iškylos, ekskursijos, šokių vakarėliai.

1927 m. balandžio mėn. Aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis išleido pirmąjį mėnesinio žurnalo “Radio mėgėjas” numerį. Žurnale buvo spausdinama populiari informacija radijo mėgėjams. Pirmasis redaktorius buvo moksleivis Mikalojus Baublys, vėliau žurnalą redagavo moksleivis Antanas Mildažis. 1928 m. žurnalas tapo savaitiniu ir vadinosi “2000 metrų” (toks buvo Kauno radijo stoties siunčiamų bangų ilgis).  

3 knygosŽurnalas “2000 metrų” 1928 m.

1 ATM direktorius prof. inz. Julijonas Gravrogkas m

Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1885–1968) buvo prof. Julijonas Gravrogkas. 1937–1938 m. jis vadovavo statant naujuosius ATM mokyklos rūmus Tvirtovės al. 35. VDU dėstytojas, profesorius, 1941–1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarų Vokietiją, dirbo Hamburge, vėliau Pineberge Baltijos universitete, nuo 1949 m. gyveno JAV.

J. Gravrogkas domėjosi mokslo pažanga ir buvo inžinierius kūrėjas. Du dešimtmečius jis teoriškai ir praktiškai tyrinėjo giroskopo pritaikymą laivų siūbavimui sumažinti. Lietuvoje, vėliau Vokietijoje jis išsaugojo tyrimo aprašymus ir skaičiuotes. Inžinierius Zigmas Saurazas (1939 m. elektrikų laidos absolventas) prisimena:   “… pas prof. J. Gravrogką dirbtuvėse dirbau vakarais. Tekindavau jo išradimui atskiras dalis, meistrui Aleksui Gertui padedant, o dienomis eidavau į VDU klausyti paskaitų. Daug laiko praleidau dirbtuvėse, kol galutinai buvo paruoštas ir sumontuotas jo išradimo aparatas. Buvo atlikta daug skaičiavimo, braižymo bei tekinimo darbų. Kai aparatas buvo galutinai baigtas ir elektros sujungimai atlikti, nutarėme jį paleisti ir išbandyti. Aleksas Gertas su savo tėvu, kuris taip pat buvo meistras, stovėjo prie aparato ir juokėsi. Senasis Gertas bijojo, kad aparatas paleidimo metu gali sprogti ir nunešti dirbtuvių stogą. Aš priėjau prie kontrolinės lentos, kurią pats sumontavau ir svarbius elektros jungimus atlikau, ir įjungiau pirmąjį giroskopą. Tėvas Gertas pasileido bėgti prie durų. Įsibėgėjus giroskopui, įjungiau mažų bangų pavarą, ir aparatas pradėjo siūbuoti į visas puses. Grįžęs tėvas Gertas su sūnumi Aleksu pradėjo ploti rankomis ir spausti man ranką. Kai įjungiau stabilizuojantį giroskopą, siūbavimas buvo sustabdytas.Tai reiškė, kad išradimas veikia. Kitą dieną atėjo prof. J. Gravrogkas ir pamatęs, kad aparatas veikia, buvo labai laimingas ir juokėsi. Aš niekad prieš tai nemačiau jo taip juokiantis. Paspaudė man ranką ir išėjo. Išradimas buvo išbandytas.”

Gyvendamas Klivlande (JAV), jis 1952 m. pateikė patento paraišką. 1954 m. inžinierių pasiekė žinia, kad jo aparatas laivo siūbavimui tirti patentuotas. Tai galima laikyti didele J. Gravrogko profesine sėkme, liudijančia aukštą inžinieriaus, mokslininko profesionalumo lygį ir erudiciją. Deja, prof. J. Gravrogko mokslinio išradimo aparatas Lietuvoje neišliko. Okupacijos metais jis buvo sunaikintas. 

Klivlande prof. Julijonas Gravrogkas parašė šiuos straipsnius:

  • J. Gravrogkas. Mūsų būsimos valstybės santvarkos klausimu. Tėvynės sargas. 1954 m. Nr. 1,
  • J. Gravrogkas. Dvi galimybės – amerikonizmo ir tautinių kultūrų kelias. Aidai, 1954 m. gegužė,
  • J. Gravrogkas. Pasaulėžiūrinės pastabos. Aidai, 1954 m. gegužė,
  • J. Gravrogkas. Apie giroskopą ir jo pritaikymą laivui stabilizuoti. Technikos žodis, 1956 m. gegužė-birželis,
  • J. Gravrogkas. Animalinių ir dvasinių jėgų konfliktai. Knyga „Mano pasaulėžiūra“, 1958 m.
  • J. Gravrogkas. Valstybės ir bažnyčios klausimu. Tėvynės sargas. 1959 m. Nr. 2 – 3.

Inž. dr. Algirdo Nasvyčio, buvusio J. Gravrogko studento ir daugelio kitų amžininkų vertinimu „didžiausias Julijono Gravrogko atliktas darbas Lietuvai yra Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrimas ir ugdymas per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį ... J. Gravrogko nuopelnas ne tiktai mokyklos administravime, ugdyme bei tinkamų mokytojų parinkime, bet ir savo asmeninės filosofijos perdavime visai mokyklai ir jos mokiniams. Tai yra rimtumo, idealizmo ir pareigų supratimo dvasia. Kertinis šios filosofijos akmuo – lietuvybė“.

Savo nenuilstamu darbu Aukštesniąją technikos mokyklą pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį kūrė ir garsino iškilūs pedagogai: Kazimieras Vasiliauskas – medžiagų atsparumo dalyko dėstytojas, VDU - KPI profesorius, MA akademikas; Konstantinas Šakenis -  fizikos dalyko dėstytojas, fizikos vadovėlio autorius, III Seimo narys, Švietimo ministras; Vladas Pauliukonis – direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, matematikos ir braižybos dėstytojas; Pranas Jodelė –  statybinių medžiagų dalyko dėstytojas, VDU prorektorius, rektorius, profesorius, žymus mokslininkas; Bronius Garšva – teorinės elektrotechnikos dėstytojas, 2 dalių teorinės elektrotechnikos mokymo leidinio autorius; Antanas Jokimas – piešimo, pastatų statybos ir architektūros dalykų dėstytojas; Kazimieras Žalys – fizikos dalyko dėstytojas; Jonas Kiškinas – statybos dalykų ir hidraulikos dalyko dėstytojas; Steponas Kolupaila – ATM ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) hidrometrijos dalyko dėstytojas, Hidrometrijos biuro vadovas, MA akademikas, Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įkūrėjas, pirmosios spalvotos fotografijos autorius; Jonas Andriūnas – statybos dalykų dėstytojas, 1928 – 1936 m. ATM praktinio mokymo dirbtuvių įkūrėjas ir vedėjas; Antanas Gravrogkas –  metalų technologijos dalyko dėstytojas, 1932 – 1933 m. – laikinosios sostinės (Kauno miesto) burmistras, KPI dėstytojas, docentas; Vladas Jakovickas - elektros energetikos specialybės dalykų dėstytojas, VDU profesorius; Leonidas Gimbutas – 1927 – 1932 m. direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, statybos specialybės dalykų dėstytojas ir kiti.

prof.Kazimieras Vasiliauskas Konstantinas Sakenis Vladas Pauliukonis Prof. Steponas Kolupaila
K. Vasiliauskas K. Šakenis V. Pauliukonis St. Kolupaila
Antanas Gravrogkas Prof. Stasys Dirmantas Prof. Pranas Jodele Kazimieras Zalys
A. Gravrogkas  St. Dirmantas P. Jodelė K. Žalys

 

Jonas Kiskinas Antanas Jokimas Leonidas Gimbutas

 

J. Kiškinas

 

A. Jokimas L. Gimbutas

Savo nuoširdžiu darbu ATM garsino absolventai: laivų “Maistas” (1936 m.), “Marijampolė” (1937 – 1938 m.) ir “Kaunas” kapitonas Bronius Krikštopaitis (1925 m.); statybos inžinierius, technikos mokslų daktaras, profesorius Stasys Vabalevičius (1926 m.); kelių inžinierius Adolfas Jazbutis (1926 m.); inžinierius technologas, technikos mokslų daktaras, ATM braižybos ir mechanikos dalykų dėstytojas, Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos Vokietijoje įkūrėjas ir vadovas (1946 – 1948 m.) Mikalojus Baublys (1927 m.); ATM praktinio mokymo dirbtuvių vedėjas, dėstytojas Kazimieras Simonaitis (1928 m.); inžinierius radiotechnikas ir konstruktorius, Lietuvos radijo spaudos pradininkas Antanas Mildažis (1928 m.) ir daugelis kitų – didelės meilės savo mokyklai, savai profesijai ir tėvynei Lietuvai pavyzdžių.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: ATM IR KAUNO MODERNIZMAS

Aukštesnioji technikos mokykla

 1930 – 1939 metai

TEŽINO PASAULIS LIETUVĄ SPARNUOTĄ

Pakilti į padanges – tokia buvo prigimtinė lietuvių svajonė nuo seniausių laikų. 1931 m. pavasarį ATM moksleiviai, paskatinti Dariaus ir Girėno ruošiamo skrydžio per Atlantą, Eduardo Rozenbergo (Švedrio) iniciatyva, susibūrė į aviacijos būrelį, kuris davė pradžią sklandymo sporto ir technikos kūrybos tobulinimui. 1931 – 1932 m. būrelio nariai statė, bandė, skraidė savo gamybos sklandytuvais. Teoriniam pasirengimui mokyklos vadovai pakvietė konsultantą, aviacijos specialistą leitenantą G. Haidrikį (G. Radvenį) ir suteikė galimybes statyti sklandytuvus ATM praktinio mokymo dirbtuvėse. Tuometinio ATM įkurto aviacijos sporto būrelio branduolį sudarė: Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Vladas Butkevičius, Jonas Dovydaitis, Viktoras  Ašmenskas, Gabrielius Miliūnas  ir kt.

Skland.117

1931 m. aviacijos sporto būrelis: centre LTN. G. Heindrikis, prie jo kairėje būrelio pirmininkas E. Švedrys, dešinėje B. Oškinis, III-čiojo kurso studentas, skalndytuvo T-1 konstruktorius, II-oje eilėje iš kairės – V. Ašmenskas, vienas iš pirmųjų Lietuvos parašiutininkų.

Ozkinis

B. Oškinis

Elektrotechnikos skyriaus studentas Bronius Oškinis patobulino sklandytuvo „Zögling“ darbo brėžinius. 1932 m. ATM mokyklos dirbtuvėse buvo pastatytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas „Technikas 1“. Bronius Oškinis vėliau tapo garsiu Lietuvos aviakonstruktoriumi.

 

7 foto

Skland.165

Gaminamas pirmasis ATM moksleivių sukonstruotas sklandytuvas „Technikas – 1“

Skland.151

Skland.111

Skland.113

Skland.109

Skland.159

Aviacijos būrelio veiklos akimirkos

Skland.155 

Kvietimas į Aviacijos būrelio rengiamą vakarą-balių. 1937 m.

AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA. AUGIMAS.

„1933-1934 m. m. ATM mokinių buvo 344, numatoma priimti 80. Jau buvo išleista 10 abiturientų laidų ir parengta 300 specialistų: 142 statybininkai, 96 mechanikai, 62 elektrotechnikai. Mokytojų buvo 45, aptarnaujančio personalo 9“,- džiaugėsi direktorius prof. J. Gravrogkas. Daugelį specialybinių disciplinų dėstė VDU profesoriai ir docentai.

04 a

1931 m. ATM pedagogų kolektyvas: J. Jakovickis, M. Spiridavičius, A. Jokimas, M. Žilinskienė, V. Petraitis, J. Andriūnas, P. Šernas, direktorius J. Gravrogkas, L. Gimbutas, K. Vasiliauskas, T. Šulcas, J. Kiškinas, D. Valikėnas, K. Žalys, G. Krolis ir  A. Šarka

1934 m. vasario 11 d. direktorius J. Gravrogkas „Respublikos Prezidento aktu“ buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio ordinu.

Mokymo veiklą pradėjus su 3-is pagrindinėmis išplėstinio profilio techniškomis specialybėmis - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos, jau 1926 – 1927 m. galvojama apie profesijų specializaciją. Tačiau atlikus absolventų apklausas ir įmonių atsiliepimus, tokią profesijų specializaciją mokykla pradėjo tik ketvirtajame dešimtmetyje. Tai sutapo ir su bendrojo lavinimo mokyklų mokymo reforma, kai pradinis mokymas buvo prailgintas iki 6 metų. Į ATM buvo priimami aukštesnio bendrojo išsilavinimo moksleiviai, todėl ATM mokymosi laikas buvo sutrumpintas iki 4 metų, atsirado galimybė žymiai padidinti bendrą moksleivių skaičių. Buvo nustatytas ir priimamų jaunuolių amžius – ne jaunesni kaip 15 metų.

     1935 – 1937 m. metais mokymo specializacijos buvo:

statybos:

architektūros

 

susisiekimo

mechanikos:

mašinų technikos

 

technologijos (pramonės mechanikų)

el. energetikos:

elektros energijos tiekimo

 

telesusisiekimo

 

Stipendijas (100 Lt/mėn.) gaudavo apie 15 % neturtingų mokinių. Panašų skaičių Pedagogų Taryba atleisdavo nuo mokesčio už mokslą. Nuo mokesčio taip pat buvo atleidžiami nepriklausomybės savanorių bei švietimo darbuotojų vaikai.

Dėstytojo inž. L. Gimbuto ir dirbtuvių vedėjo J.Andriūno iniciatyva 1927 m. sukurta draugija moksleiviams šelpti. Prie šių dėstytojų pirminio 4700 Lt įnašo kiti dėstytojai kas mėnesį pridėdavo apie 1%  nuo gaunamo atlyginimo sumos. Tai sudarė nuolat pasipildantį fondą, iš kurio neturtingiems arba nelaimės ištiktiems moksleiviams skirdavo pašalpas, paskolas ar stipendijas (25 Lt/mėn.), kurias vėliau, jau dirbdami, moksleiviai grąžindavo. Šalpos draugija veikė iki II-ojo Pasaulinio karo pradžios.

1934 m

Žinios iš Susisiekimo Ministerijos 1934 m. „Darbuotės apyskaitos“

Kaip rašoma 1939 m. „Aukštesniosios Technikos Mokyklos Literatūrinio Švietimo Būrelio vienkartiniame leidinyje“ per visą Draugijos gyvavimo laiką išduota 13 793 Lt. paskolų. 1939 m. Draugijos valdybą sudarė pirmininkas inž. K. Žalys, viceprezidentas kun. J. Latvėnas, iždininkas inž. K. Krikščiūnas, nariai dr. M. Žilinskienė, inž. V. Petraitis  ir mokytojas F. Karazija. Draugijos sekretorius buvo A. Šarka.

Kadangi ATM priklausė Susisiekimo ministerijai, buvo galima moksleivius lengviau išleisti į praktiką vasaros atostogų metu. Mokslo metai truko iki gegužės mėn. pabaigos ir iki birželio 15d. vykdavo egzaminai. Nuo jų buvo atleidžiami moksleiviai atestuoti ketvertui ir penketui. Nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. tęsėsi  vasaros atostogos, o vyresniųjų kursų laimingiesiems - gamybinė praktika. Mokykla gaudavo ribotą kiekį apmokamos gamybinės praktikos vietų.

 

Skland.125

ATM moksleiviai paskaitose 

16 a

Geodezijos praktika, vadovaujama dėstytojo J. Kiškino

Skland.141

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

1936 m. pradėti rengti geležinkelių ėjos specialistai. Išleistos kelios jų grupės. Vėliau šie specialistai buvo rengiami Vilniuje.

10 a 

ATM moksleiviai atlieka praktiką geležinkelyje

AUKŠTESNIOSIOS TECHNIKOS MOKYKLOS NAUJOJO PASTATO STATYBOS ISTORIJA

Aukštesnioji technikos mokykla tapo prestižine mokykla. Susisiekimo ministras inž. Jokūbas Stanišauskas, užsukęs į A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 1 esančią ATM, negailėjo pagyrų: „Ateina metas statyti ne pastatą, bet rūmus. Nusipelnė. Pats laikas kalbėti ir apie technikų specializaciją. Lietuva nebe ta. Greitai ji taps mūrinė, ne tik išvystyto žemės ūkio, bet ir pramonės, išplėtoto transporto šalimi.  Reikia ne specialisto apskritai, bet gerai išmanančio savo sritį.“ 

Didėjantis specialistų poreikis ir didinamas moksleivių skaičius reikalavo didesnių, erdvesnių, specialiai mokyklai pritaikytų patalpų. Kaip matyti iš Kauno apskrities archyve rastų dokumentų, padėtis senuosiuose ATM rūmuose buvo labai sunki. Išaugus moksleivių skaičiui ankštose patalpose sąlygos tapo antisanitarinės. Žemiau spausdinamame ATM gydytojo pulkininko J. Marcinkaus straipsnyje smulkiai aprašoma tuometinė mokyklos situacija 1935 metais. Kokia  reikšmė buvo teikiama Aukštesniajai Kauno technikos mokyklai - vienintelei tokio profilio mokymo įstaigai Lietuvoje - rodo faktas, kad 1934 m. ten apsilankė pats tuometinis respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jis, asmeniškai įvertinęs padėtį, pripažino, kad  ATM patalpos netinkamos naudojimui.

04

 

05

0706

Vyriausybei susirūpinus technikų rengimo sąlygomis, paskirtas stambus kreditas – 991000 litų naujiems mokyklos rūmams statyti. Tačiau ši suma vėliau buvo sumažinta.

Buvo paskelbtas konkursas Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų projektui sukurti. Pateikti 36 eskiziniai projektai. Jį laimėjo architektas S. Kudokas kuris, beje, tuo metu dirbo ir ATM architektūros katedros dėstytoju. Architektas jau turėjo didžiulę patirtį mokyklų projektavimo srityje sukūręs specifinę mokyklų architektūrą, pagrįstą racionaliu funkciniu zonavimu ir savitu dekoru. Kaip tik 1937 m. buvo pastatyta garsioji Šančių gimnazija tapusi mokyklų projektavimo etalonu ir ateities architektams.

Statyb.115

Dr. Stasys Kudokas - Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų projekto autorius, ATM piešimo ir architektūros dalykų dėstytojas (1934 – 1944 m.), Kauno miesto savivaldybės vyriausias architektas, VDU docentas.

Buvo tvarkomi Aukštesniosios technikos mokyklos žemės sklypo nuomos dokumentai. Kauno apskrities archyve rasti S. Kudoko ranka užrašyti pirminiai pastato kubatūros ir kvadratūros skaičiavimai  ir pirminis eskizinis pastato tūrių brėžinys. Norint neviršyti sąmatos, reikėjo mažinti aktų, sporto salių bei braižyklų plotus.

02

     Po išsamių projekto svarstymų ir rekomendacinių pasiūlymų buvo padaryti tam tikri pakeitimai. 1937m . gegužės mėn. buvo išduotas leidimas statybai.

03

     1937 m. birželio 17-ąją Susisiekimo ministerija pasirašė statybos sutartį su Gedalio Ilgovskio statybos firma, pasiūliusia pastatyti rūmus už 991 tūkstantį litų ir 1938 m. švęsti įkurtuves.

1937 m. spalio 16 d. „Lietuvos aidas“ Nr. 419 rašė: „Vakar po pietų padėtas Aukštesniosios technikos mokyklos statomiems rūmams kertinis akmuo. (...) Susisiekimo ministras inž. J. Stanišauskas nurodė, kad ši mokykla įsteigta 1920 m. be tinkamų darbui patalpų, be mokslo priemonių. Vis dėl to jaunuomenė gausiai mokyklą lankė, o dėl to mokykla tiek išaugo, kad yra būtinas reikalas pastatyti tinkamas patalpas technikos mokslui Lietuvoje plėsti... Vyriausybė laiko būtina ir antros technikos mokyklos įkūrimą, nes vienos mokyklos parengiamų technikų visam kraštui neužtenka...“

1937 m. rugsėjo mėn. 15 d. įvyko Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų pamatų ir vietos šventinimo iškilmės. Jose dalyvavo Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis, Seimo pirmininkas K. Šakenis, Susisiekimo ministras J. Stanišauskas, Krašto apsaugos ministras gen. S. Dirmantas, Susisiekimo viceministras J. Jankevičius, VDU prorektorius prof. Pr. Jodelė ir šaulių vadas pulk. P. Saladžius, daug profesorių, mokyklos mokytojų, inžinierių, technikų ir kitų svečių. Rūmų pamatus ir vietą pašventino ir momentui pritaikytą kalbą pasakė Aukštesniosios technikos mokyklos kapelionas kun. J. Latvėnas. Po to kalbėjo susisiekimo ministras J. Stanišauskas ir Aukštosios Teechnikos mokyklos direktorius J. Gravrogkas. Kalbose buvo reiškiamas džiaugsmas, kad jau po kokių metų galima būsią persikelti iš tvankių , nepritaikytų mokyklai patalpų į erdvius impozantiškus rūmus. 

Rugsėjo 16 d. numeryje „Lietuvos žinios“ rašė: „Pamatų pašventinimo iškilmes pradėjo ATM direktorius inž. J. Gravrogkas mokyklos rūmų statybos akto skaitymu. Viešpaties metais tūkstantis devyni šimtai trisdešimt septintais, atstatytos Lietuvos Valstybės dvidešimtaisiais, laisvąją Lietuvos Respubliką valdant Ekselencijai Respublikos Prezidentui dr. A. Smetonai, vyriausybei vadovaujant dr. Juozui Tūbeliui ir susisiekimo ministrui esant inž. Jokūbui Stanišauskui, rugsėjo mėn. 15 d. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, Žaliakalnyje, žemiau pasirašiusiems asmenims dalyvaujant, iškilmingai pašventinami Aukštesniosios technikos mokyklos vieta ir pamatai didesnei Visagalio ir Mylimosios mūsų Tėvynės Lietuvos garbei. Tebūna šie rūmai Lietuvybės ir technikos ugdymo židinys“.

Statyb.109

Rūmų statybos pradžios akto pasirašymas. Kalba J. Gravrogkas

Po to aktą, „išrašytą geriausios kokybės popieriuje“, pasirašė „aukštieji svečiai ir mokyklos pedagogai“. „Aktas įmūrytas po rūmų kertiniu akmeniu. Kertinį akmenį įmūrijo Ministras Pirmininkas J. Tūbelis“, - paskelbė „Lietuvos aidas“. "Stiklinėje kapsulėje. Šimtmečiams. Įdėjo ir keletą monetų. Mokyklos kapelionas kunigas Jurgis Latvėnas „tai apvainikavo Dievo palaima, kertinį akmenį ir visą statybą pašventindamas“.

Istorl.101

 

Statyb.117

 

Statyb.106

ATM naujųjų rūmų statybos pradžia. Rūmų pamatuose įmūrijama kapsulė su pašventintu aktu. 1937 m.

Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų statybos  darbus prižiūrėjo pats dėst. architektas S.Kudokas, ir inž. J.Kiškinas.

Statyb.108

Statyb.110

J. Kiškinas ir S. Kudokas ATM statybose

Statyb.107

Statyb.105

Statyb.113

Statyb.111

ATM statybos akimirkos

1938 m. rugsėjo mėnesį iš senųjų rūmų buvo gabenamas mokyklos inventorius į naujuosius rūmus.

Kaip rašo dėstytojas A. Šarka 1939 m. „Aukštesniosios Technikos Mokyklos Literatūrinio Švietimo Būrelio vienkartiniame leidinyje“: „...Čia daug erdvės, daug saulės! Mokyklos rūmų trijuose aukštuose ir rūsyje yra dvi didelės braižyklos, graži posėdžių salė, sporto salė, klasių kambariai, kabinetai, mokyklos vyriausybės kambariai ir raštinė, mokytojų kambariai, organizacijų kambariai, platūs ir ilgi pasivaikščioti trys koridoriai, rūbinė, valgykla ir kai kurie kiti kambariai. Naujuose rūmuose įvestas vandentiekis ir centrinis šildymas. Kadangi rūmai, pradėjus juose mokslą, dar nebuvo galutinai užbaigti, taip pat ir kiemas buvo ilgai tvarkomas, su mokyklos atidarymo iškilmėmis nebuvo skubinamasi. Tos iškilmės įvyksiančios tada, kai joms bus tinkamai pasirengta. Senuosiuose rūmuose paskutiniuoju laiku būdavo mokinių apie 500. Jau galima numatyti, kad naujųjų mokslo metų pradžioje mokykloje būsią apie 700 mokinių.“

Statyb.116

26

ATM naujieji rūmai

1938 m. rugsėjo pradžioje pradėjo darbą rūmų priėmimo komisija, kurios sudėtyje dalyvavo direktorius J. Gravrogkas, rūmų architektas dr. S. Kudokas techninis prižiūrėtojas inž. J. Kiškinas, susisiekimo ministerijos atstovas inž. R. Vysockis. Tikrino viską – atidžiai ir priekabiai. Ne po vieną kartą. Naujieji mokslo metai prasidėjo savaite vėliau, rugsėjo 23 dieną. Pirmą kartą pravėrusieji vienas iš trejų masyvių rūmų durų aiktelėdavo iš nuostabos. Buvęs mokyklos auklėtinis Č. Vištakas prisimena:

„Trijų aukštų pastatą sudarė šoniniai sparnai ir vidurinis fligelis. Erdvios klasės su naujos išvaizdos suolais, sieninėmis įstiklintomis vitrinomis, ilga sienine lenta sudarė malonų įspūdį. Saloninės parketo grindys palietė mokinių kišenes, nes administracija įsakė dėvėti specialius odinius batukus, kurie kainavo 9 litus“.

Buvo labai laisva, erdvu ... dirbome tik viena pamaina“ – pastebi  dėstytojas F. Karazija.

„Naujus rūmus statė architektas, kuris pats mokėsi Italijoje, tai šviesa, saulė, erdvė vyrauja dr. S. Kudoko projekte. Pertraukų metu plačiuose koridoriuose moksleiviai rasdavo gryno oro ir patirdavo gaivinančios šviesos raminančią įtaką“, - teigė matematikos mokytojas Vaclovas Rostkauskas.

Rūmai tapo dar viena Kauno įžymybe – vyko ekskursijos iš Lietuvos, kaimynų latvių, visi stebėjosi rūmų didumu, jų gražia išore, vidaus įrengimo puikybe“, - pastebi kiti.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: EGZILYJE

MOKYKLA KARO IR POKARIO METŲ VERPETUOSE

1940 – 1949 metai

16 foto

Moksleiviai rūmų mažojoje salėje

1940 m., pasikeitus valstybinei santvarkai, naujos vyriausybės nutarimu į ATM buvo padidintas priimamų moksleivių skaičius. Nauji moksleiviai buvo priimami be stojamųjų egzaminų. Direktorius Julijonas Gravrogkas perėjo dirbti į Vytauto Didžiojo universitetą, ATM direktoriumi paskirtas inž. Antanas Krikščiūnas.

12 foto Direkt. Antanas Kriksciunas 1940 1942

Direktorius Antanas Krikščiūnas

(1940 – 1942)

Antanas KRIKŠČIŪNAS (1881 – 1942), inžinierius, baigęs Maskvos Geodezijos institute karo topografijos aukštąją mokyklą, buvęs Lietuvos vyriausiojo kariuomenės štabo Topografijos skyriaus viršininkas, ATM ir VDU  dėstytojas, docentas, VDU Fizikos rūmuose įkūręs astronomijos observatoriją, 1940 – 1942 m. ATM direktorius. A. Kriščiūnui teko sunkus 2-jų okupacijų pasikeitimo laikotarpis, stipriai sukrėtęs dėstytojų kolektyvą ir mokyklos veiklą, pakirtęs direktoriaus sveikatą. Antanas Krikščiūnas mirė eidamas ATM direktoriaus pareigas.

Aukštesniosios technikos mokyklos ritmingą mokymo ir auklėjimo darbą sutrikdė 1941 metais birželio mėn. 22 d. prasidėjęs karas.  1941 m. rudenį ATM rūmuose įkūrus karo ligoninę, mokykla evakuota į senąsias patalpas Mickevičiaus g. 1. Mokymo priemonių bei įrengimų perkraustymas buvo nuostolingas mokyklai, sutrikdė mokymo procesą.

1942 m., mirus direktoriui A. Krikščiūnui, šios pareigos pavestos jo pavaduotojui aviacijos pulkininkui, inž. Antanui Gaveliui.

13 foto Direktorius Antanas Gavelis 1942 1949

Direktorius Antanas Gavelis

(1942 – 1949)

 

Antanas GAVELIS (1901 – 1984), inžinierius, baigęs Kariūnų mokyklą, karo aviacijos mokslus gilino Prancūzijos aeronautikos akademijoje, aviacijos pulkininkas, karo lakūnas, Kauno aviacijos dirbtuvių viršininkas, nuo 1940 m. ATM ir VDU dėstytojas, 1942 – 1949 m. ATM, vėliau Kauno politechnikumo direktorius.

Nuo 1940 m. lapkričio mėnesio A. Gavelis priimtas dėstytoju į Aukštesniąją technikos mokyklą. 1942 m. jis paskiriamas šios mokyklos direktoriumi. A. Gaveliui teko vadovauti mokyklai baigiantis karui, vykstant frontų kaitai ir įsigalint sovietinei valdžiai, kai visais oficialiai galimais būdais reikėjo stengtis išlaikyti mokyklą ir moksleivius, kad jie galėtų užbaigti mokslą ir, kaip rašė savo prisiminimuose apie 1944 m. laikotarpį absolventas  K. Bacevičius, „… nenuilstančio direktoriaus A. Gavelio rūpesčiu bent minimalus mokinių skaičius mokykloje buvo išsaugotas ir mokymas vyko“. Direktoriui A. Gaveliui teko vadovauti ATM, kai reikėjo patiems pasirūpinti bei pasigaminti ir kuro mokyklai, ir maisto mokyklos valgyklai. Dėstytojai, nors gaudami labai menką atlyginimą, dirbo pasišventusiai ir išleido gerai parengtus specialistus.

 

Eugenijus Sipavičius, 1938 metų ATM absolventas, 1944 – 1969 m. ATM, vėliau Kauno politechnikumo dėstytojas prisimena: „Direktorius A. Gavelis sukomplektavo dėstytojų kadrus iš buvusių prieškarinių dėstytojų ir jaunų specialistų. Dėstymo ir mokymosi lygis buvo aukštas. Moksleiviai buvo žingeidūs, stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, todėl buvo labai malonu dėstyti. Per pertraukas tarp dėstytojų užsimegzdavo nuoširdžios, atviros kalbos, kurios tiesiog mane gaivindavo, nes čia dar kokius 4 – 5 metus vis dar jautėsi lietuviška dvasia, kai tuo tarpu kitur jau pradėjo įsigalėti stalinizmas, kuris sukaustė visus. Laisvai kalbėtis begalėjome tik su pačiais geriausiais draugais ir tik tete a tete.“

Sovietinei valdžiai Antanui Gaveliui pareiškus politinį nepasitikėjimą, jis 1949 metais buvo atleistas iš ATM direktorius pareigų ir iš darbo. A. Gavelis tapo sovietinės valdžios auka. Iki 1953 metų dirbo įvairiose darbovietėse. Nuo 1953 iki 1972 metų - Durpynų valdybos darbuotojas. Mirė 1984 m. liepos 2 d. Kaune.

To laikmečio situaciją vaizdžiai aprašė buvę moksleiviai: Petras Normantas ir Kęstutis Bacevičius:

... 1943 m. rudenį (mokykla oficialiai „uždaryta“, todėl mokomės vakarais), susirinkę į paskaitas, suoluose radome mobilizacinius šaukimus į Lietuvos Laisvės Armiją (LLA). Išėjome, mokslas nutrūko ilgam ...“ (iš Pauliaus Normanto prisiminimų).

„ ... Politinių įvykių sūkuriuose jauniems žmonėms išsilaikyti buvo ypač sunku. Mums, iš kaimų atvažiavusiems, buvo reikalingi nuoširdūs ir protingi patarėjai. Tokius artimus, patikimus ir gerus patarėjus mes turėjome savo mokytojų F. Karazijos, A. Gavelio ir kt. asmenyje ...“ (K. Bacevičius).

1935 – 1937 m., atsiradus specializacijoms, 1940 m. ATM išleido pirmąją architektūros specialistų laidą, po 2 metų pertraukos vėl buvo rengiami susisiekimo statybos specialistai, į gamybą įsiliejo elektros energijos tiekimo (silpnųjų elektros srovių, stipriųjų elektros srovių) ir telesusisiekimo (telefoninio, telegrafinio ryšio) specialistai, transporto mechanikos ir pramonės mechanikos specialybių absolventai.

4

Pamokoje. Nuotrauka iš moksleivio J. Jankausko albumo

5 6

Būsimieji architektūros specialistai užsiėmimuose

7 arch. l. 1940Pirmoji architektų laida. 1940 m.

Po antrojo pasaulinio karo, gausėjant automobilių parkui, didėjo ir automobilių technikų poreikis. 1947 m. išleista pirmoji tokių specialistų laida – 6 autotransporto technikai. Tai: Antanas Baliukas, Antanas Imbrasas, Valentinas Partikas, Bronislovas Leskauskas, Algirdas Vaitkūnas, Edvardas Vladišauskas.Specialybė vadinosi transporto mechanika. Kauno politechnikumą baigė 4 šios specialybės laidos. Viso: 51 technikas.

Persekiojimo, tremčių, arešto, atleidimų taip pat neišvengė ir Aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai. Per 1941 metų fronto kaitą Kaune sukilime dalyvavę į mokyklą, kaip ir į gyvenimą, jau niekada nesugrįžo dėstytojas J. Milvydas, moksleivis V. Sinkevičius. 1941 m. į Sibirą ištremtas vokiečių kalbos dėstytojas A. Česevičius, kalėjimų kančias praėjo fizikos dėstytojas, buvęs Švietimo ministras K. Šakenis, iš įkalinimo vietų taip ir negrįžo įmonių vadybos specialistas, dėstytojas V. Graičiūnas, net 7 metus kalėjo Lietuvos istoriją (TSRS istorijai skirtose pamokose) dėsčiusi S. Akundavičiūtė.

Vyresnieji ATM moksleiviai dažnai būdavo sulaikomi okupacinės valdžios patrulių, mobilizuojami ir siunčiami į privalomų darbų stovyklas karo reikalams. Karui baigiantis, vykstant frontų kaitai, nemažą dalį vyresniųjų kursų moksleivių palietė mobilizacijos: vieni išėjo į frontą, kiti – į rezistencinius būrius. 1942 – 1946 m. laidos buvo akivaizdžiai mažos.

JIE KOVOJO UŽ LIETUVOS LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ

1944 m. į rezistencinę veiklą įsitraukė moksleiviai: Petras Bartkus, Kazimieras Pyplys, Zigmas Stanelka, Vytautas Stašaitis, Nina Nausėdaitė. Jie nusipelnė pagarbos savo pasiaukojimu ir didele meile Tėvynei.

Aukštesniosios technikos mokyklos mechanikos specialybės absolventė (studijas baigė 1945 m.), viena žinomiausių Lietuvos partizanų ryšininkių, vykdžiusi valstybinės reikšmės antisovietinio pogrindžio vadovų užduotis, gražiausius savo gyvenimo metus paskyrusi kovai už Tėvynės laisvę, būdama vyresnio amžiaus įgyvendinusi jaunystės svajonę skraidyti.

NINA NAUSĖDAITĖ

9.Nina Nausedaite

(1924 – 2004)

Antrosios sovietinės okupacijos metais, savo gyvenimą, dar studijuodama Aukštesniojoje technikos mokykloje ir po jos baigimo Nina Nausėdaitė susiejo su partizaniniu judėjimu. Netrukus Nina tapo Tauro, Kęstučio, Vyčio apygardų štabų, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS), kai kurių rinktinių vyriausiąja ryšininke. Ja ypač pasitikėjo Vyriausiojo partizanų štabo vadas Jonas Žemaitis. Rasa, toks buvo Ninos partizaninis slapyvardis,kaip ir daugelis tuomečių partizanų vadų bei jų artimiausių ryšininkų, pateko į NKVD agentų  pinkles. Ji žinojo, kad anksčiau ar vėliau bus susekta, todėl į palto atlapą buvo įsisiuvusi kalio cianido kapsulę, kad, esant reikalui, galėtų ja pasinaudoti. Ginklo niekada neturėjo ir nenešiojo, daug kartų Nina paspruko nuo saugumiečių. Deja, dievo valia buvo kitokia, Nina Nausėdaitė buvo suimta ir nuteista kalėti 10 metų Uchtos ir Kazachstano lageriuose. Sunkus alinantis 12 valandų per dieną darbas palaužė sveikatą, susirgusi tuberkulioze, buvo nurašyta į invalidų gretas. Sunkiai sergančią Niną surado mama ir parsivežė į Lietuvą.

Nuo pat pirmųjų Sąjūdžio gyvavimo dienų N. Nausėdaitė aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių renginiuose. Išsipildė didžioji Ninos Nausėdaitės svajonė – Lietuva iškovojo laisvę ir nepriklausomybę. Buvo įvertinti ir narsios kovotojos nuopelnai - Nina Nausėdaitė buvo apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu, jai suteiktas karinis kapitonės laipsnis. Nina Nausėdaitė buvo stiprus žmogus. Paklausta, kaip ji dabar, jau gyvenimo saulėlydyje, vertina savo likimą, atsakė: „Aš esu laiminga, kad nieko neišdaviau ... Jeigu reikėtų viską pakartoti - rinkčiausi tą patį kelią".

2004 m. buvo sukurtas dokumentinis filmas apie 1944 – 1953 metais Lietuvoje vykusį ginkluotą pasipriešinimą sovietų valdžiai „Miško broliai“. Filmas pasakoja apie mažos šalies dramatiškus įvykius. Jame savo išgyvenimais ypač sunkiomis kalinimo sąlygomis dalijasi Jono Žemaičio ryšininkė Nina Nausėdaitė-Rasa. Pranas Morkus, dalyvavęs statant filmą, pastebėjo, kad bebaimė N. Nausėdaitė, nieko neišdavusi, filmo kūrėjams buvo moralinis etalonas.

Lietuvos Laisvės kovos karžygys, dimisijos kapitonas

KAZIMIERAS PYPLYS –  MAŽYTIS, AUDRONIS

10. Kazimieras Pyplys

(1923 – 1949)

Kazimieras Pyplys – Mažytis gimė 1923 m. sausio 21 d. Prienų rajono Pakuonio valsčiaus Kebliškių kaime. Mokėsi Kauno „Aušros" berniukų ir Jėzuitų gimnazijose, studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje mechaniką. Studijas baigė 1943 metais ir įgijo mechaniko techniko diplomą. Po baigimo įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą.

Kazimieras Pyplys – Mažytis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1944 m. išėjo partizanauti. Laisvės kovų sąjūdyje K. Pyplys - Mažytis išgarsėjo kaip narsus, bebaimis partizanas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Jis buvo vienas žymiausių ne tik pietų Lietuvos, bet ir visos Lietuvos partizanų.

K. Pyplys nuėjo trumpą, bet ryškų laisvės kovotojo kelią. Pradėjęs eiliniu kovotoju, jau 1947 m. balandžio mėn. paskirtas Maironio kuopos, tiesiogiai pavaldžios Tauro apygardos vadui Antanui Baltūsiui - Žvejui, vadu. 1947 m. gruodžio 15 d. K. Pyplys-Mažytis, kaip BDPS prezidiumo įgaliotinis, kartu su Juozu Lukša-Skrajūnu buvo pasiųstas į Vakarus atkurti ryšių. Būdamas Švedijoje K. Pyplys rengėsi rezistencinei veiklai Lietuvoje (mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti racija), kreipėsi per radiją į Lietuvos laisvės kovotojus. 1949 m. gegužės 1 d. savo noru desantu (jūros keliu) grįžo į Lietuvą. Informavo LLKS vadovybę apie atliktus darbus ir tarptautinę padėtį. Buvo paskirtas tarnybai į Vyriausiąją vadovybę (LLKS įgaliotiniu užsieniui).  Žuvo 1949 m. rugsėjo 23 d. Kalesninkų miške esančiame Dainavos apygardos štabo bunkeryje žūtbūtinėje kovoje su reguliariosios kariuomenės daliniais.

Aukštesniosios technikos mokyklos absolventas Kazimieras Pyplys – Mažytis, Audronis kovojo ir žuvo už Lietuvos Laisvę.Po mirties K. Pyplys - Mažytis apdovanotas Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. K. Pypliui - Mažyčiui  Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. 

Vienas jauniausių Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo  sekretorius, legendinio partizano Jono Žemaičio patarėjas

PETRAS BARTKUS - ŽADGAILA

11. Petras Bartkus

(1925 – 1949)

Petras Bartkus gimė 1925 m. gegužės 30 d. Raseinių apskr. Pakapurnio kaime.  Petras Bartkus mokėsi Raseinių gimnazijoje, studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje, kurią baigė 1945 m. ir įgijo mechaniko techniko kvalifikaciją.

Į rezistencinę kovą įsitraukė 1941 m., buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys.  Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, buvo Kęstučio apygardos štabo organizacinio skyriaus viršininkas. 1947 m. gegužės 28 d. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo pirmininko nutarimu jam buvo suteiktas laisvės kovotojo partizanų majoro laipsnis. 1947 m. lapkričio mėn. Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio-Vytauto pavedimu jis organizavo Prisikėlimo apygardą, kuri buvo įkurta 1948 m. vasarą.

Rašė eilėraščius, skelbė partizanų spaudoje Alkupėno slapyvardžiu. Dalyvavo 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, buvo paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretoriumi.

Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Aukštesniosios technikos mokyklos absolventas Petras Bartkus - Žadgaila kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę. Po mirties Petrui Bartkui suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), 1998 m. gegužės 19 d. suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Aktyvus pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis ir vadovas

ZIGMAS STANELKA

12. Zigmas Stanelka

(1924 – 1948)

Zigmas Stanelka gimė 1924 m. lapkričio mėn. 5 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiaus Žvirgždėnų kaime. Baigęs Kauno 3-osios gimnazijos keturias klases įstojo į Aukštesniąją technikos mokyklą, kurią baigė 1944 m. ir įgijo mechaniko techniko specialybę. Mokslą tęsė Kauno universiteto Technologijų fakultete.

1941 m. birželio mėn. dalyvavo sukilime. 1943 m. įsijungė į partizaninę kovą Alytaus apskrityje. 1944 m. rudenį, organizuojant Lietuvos išlaisvinimo tarybą (LIT), tapo pagrindiniu LIT̕o veiklos organizatoriumi šioje Dzūkijos dalyje. 1945 m. liepos mėnesį Z. Stanelka tapo LIT̕o vadovu, palaikė ryšius su Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos partizanų grupėmis.

Zigmas Stanelka buvo kovotojas, visą savo energiją pašventęs kovai už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. 1945 m. jis buvo saugumo tarnybos suimtas, kalintas, o 1946 m. nuteistas 20 metų katorgos ir išgabentas į Kolymą, kur po poros metų – 1948 m. mirė. 

LIETUVIŲ AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA VOKIETIJOJE

1944 m. kartu su frontu į Vakarus pasitraukė Kauno aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai: M. Žilinskienė, V. Petraitis, dr. St. Kudokas, B. Garšva, V. Birutis, K. Rimkus, dr. M. Baublys, prof. St. Kolupaila.

Buvęs Kauno ATM ir Vytauto Didžiojo Universiteto dėstytojas dr. inž. Mikalojus Baublys, apsistojęs Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck pabėgėlių stovykloje (Vokietija), atrado galimybę pasinaudoti sustabdyto karinių reikmenų fabriko braižyklomis bei gamybinėmis patalpomis. 1945 m. rudenį M. Baublys suorganizavo braižybos kursus pabėgėliams, į kuriuos užsirašė 20 mokinių. Mokslas braižybos kursuose truko apie metus. Dar kursams bevykstant, 1945 m. pabaigoje – 1946 m. pradžioje vyko staigus stovyklose gyvenančių lietuvių pabėgėlių skaičiaus didėjimas. Dr. M. Baublys, pasitaręs su kolegomis, sukvietęs dar Kaune techniškuosius mokslus pradėjusius eiti studentus bei dėstytojus, 1946 m. kovo mėn. pabaigoje suorganizavo Lietuvių aukštesniąją technikos mokyklą Kauno ATM pavyzdžiu.

IMG 20200203 065223 copy

LATM steigiamojo susirinkimo dalyviai. 1946 m.

Per atgimusią lietuvišką spaudą ir pasiuntinius, lietuvių stovyklose buvo paskelbta apie Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos steigimą ir raginama į ją stoti. Stojimo sąlyga: baigtos bent 6 lietuvių valstybinės gimnazijos klasės ar bent vieneri metai studijų Aukštesniojoje technikos mokykloje Kaune, geras elgesys stovykloje. Prašymų suplaukė daug daugiau negu mokykla galėjo patenkinti. Būsimieji studentai buvo atrenkami su aukštesniu išsilavinimu arba lankę Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune.

Mokykla veikė 1946 – 1948 metais Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck stovyklose. Direktoriumi buvo išrinktas iniciatorius dr. Mikalojus Baublys, Elektrotechnikos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Konstantinas Burba, Mechanikos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Algirdas Didžiulis, Statybos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Ksaveras Kaunas.

14 foto Mikalojus Baublys

Mikalojus BAUBLYS gimė 1907 m. lapkričio 15 d. Telšiuose. 1927 m. M. Baublys baigė Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune, įgijo mechaniko specialybę, o 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus technologo specialybę.

Po universiteto baigimo, įvertinant praktinio darbo patirtį, rekomenduotas vyresniojo laboranto pareigoms. 1934 m. paskirtas jaunesniuoju asistentu. Pirmojo Lietuvoje braižybos vadovėlio autorius. „Technikinės braižybos“ vadovėlį išleido Kauno aukštesnioji technikos mokykla 1934 m. Didelė vadovėlio paklausa paskatino 1940 m. išleisti antrąjį vadovėlio leidimą: buvo praplėsta jo apimtis, buvo labiau pritaikytas Technikos fakulteto studentams, technikams, braižytojams.

15. Baublio knyga„Technikinės braižybos“ vadovėlis. 1940 

Autorius brėžiniams apiforminti rekomendavo naudoti DIN standartus, išspausdino ir komentavo pirmą lietuvišką braižybos standartą, rašė apie popieriaus formatų normas.

1934 – 1940 m. Mikalojus Baublys - Aukštesniosios technikos mokyklos braižybos ir mechanikos dalykų dėstytojas.

Universiteto Technologijos fakultete 1940 - 1941 mokslo metais įkūrus Braižomosios geometrijos ir grafinių darbų katedrą, buvo pirmasis šios katedros vedėjas. Pareigas ėjo iki 1944 m. Dirbdamas Technikos fakultete, buvo Šaulių sąjungos narys, redagavo žurnalą „Radijo mėgėjas“, moksliniais tikslais lankėsi automobilių ir variklių parodose bei gamyklose užsienyje. 1942 m. M. Baublys apgynė daktaro disertaciją „Impulsinio režimo reikšmė automobilio kuro sunaudojimui“.

1944 m. Mikalojus Baublys pasitraukė į Vakarus.  Vokietijoje, pasinaudojęs sustabdyto karinių reikmenų fabriko braižyklomis bei gamybinėmis patalpomis, suorganizavo Lietuvių aukštesniąją technikos mokyklą Kauno ATM pavyzdžiu ir jai vadovavo. Mokykla veikė 1946 – 1948 m. prailgintais semestrais  Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck stovyklose ir parengė 43 absolventus.

Po karo visam laikui pasiliko Vokietijoje, apsigyvenęs Štutgarte, įsteigė privačių inžinerinių objektų projektavimo įstaigą, kurioje dirbo su sūnumi Sauliumi. 1976 m. išėjo į pensiją. Mirė 1990 m. rugpjūčio 22 d. Štutgarte.

MOKSLAS LIETUVIŲ AUKŠTESNIOJOJE TECHNIKOS MOKYKLOJE

Lietuvių aukštesniosios mokyklos mokymo planas susidėjo iš keturių prailgintų semestrų. Visas kursas turėjo būti išklausytas per dvejus metus, mokantis be atostogų. Mokslas buvo pradėtas 1946 m. liepos 1 d. Nürtingen’e susirinko 55 mokiniai, Kirchheim’e unter Teck - 32. Mokslo tvarka buvo koleginė, tai yra privalomas pamokų lankymas, žinios vertinamos 5 balų sistema, buvo užduodama daug namų darbų, kad mokiniai nuolatos būtų užimti. Nepažangiems studentams grėsė pašalinimas iš mokyklos.

Pirmo semestro dėstomieji dalykai buvo bendro pobūdžio visiems skyriams (Mechanikos ir Elektrotechnikos): fizika (Br. Banaitis), chemija (D. Adomaitis), vėliau iš jo perėmė Ad. Damušis), matematika (V. Žukas), lietuvių k. (kunigas P. Dambrauskas), vokiečių k. (M. Žilinskienė), anglų k. (A. Lešinskas), piešimas (K. Žilinskas) bei braižyba (M. Baublys).

Statybos skyriuje dėstomieji dalykai buvo tie patys, tik dėstė skirtingi dėstytojai. Be teorinių žinių buvo atliekama praktika Helerio fabriko dirbtuvėse.

Be teorinių žinių mechanikai ir elektrikai tuoj pat pradėjo praktiką Helerio fabriko dirbtuvėse. Praktikai vadovavo inž. Ignas Pacevičius, diplomuotas amatų mokyklos mokytojas. Pradžioje praktika susidėjo iš mažų įrankių gamybos rankiniu būdu.

Antrame semestre Elektrotechnikos ir Mechanikos skyriuose buvo tęsiama matematika (V. Žukas), dėstoma mechanika (K. Daugirdas), medžiagų atsparumas (E. Druskis, K. Burba). Mechanikos skyriuje – braižyba, braižomoji geometrija (M. Baublys), metalų technologija: metalurgija, metalografija, karštas ir šaltas metalų apdirbimas (A. Didžiulis), elektrotechnikos pagrindai. Su metalų technologijos kursu pradėta pilna metalų apdirbimo praktika: kalvės darbai – grubiai nukalti plaktuką, kirstukus, tekinimo peilius, kirvius; gręžimo darbai, tekinimas, frezavimas, obliavimas.

Elektrotechnikos skyriuje studentai dar mokėsi elektrotechnikos pagrindų (K. Burba), buvo dėstomos elektros mašinos, vėliau elektros stotys, silpnosios elektros srovės ir telefonija (V. Birutis), vėliau radiotechnika (A. Jurskis), vyko radiotechnikos praktika (Č. Dagys).

Trečias semestras buvo painus ir sudėtingas. 1947 m. birželio 19 d. okupacinės amerikiečių valdžios buvo įsakyta likviduoti mažesnes pabėgėlių stovyklas ir sujungti į didesnius vienetus. Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck, Neufen’o, Göppingen’o stovyklos perkeltos į Schwäbisch Gmünd’o – Bismarck’o kareivinių patalpas. Naujosios stovyklos elektros tinklas buvo pritaikytas kareivinėms. Vadovaujant dėstytojams ir padėjėjams reikėjo atlikti daug pakeitimų. Tokiu būdu Aukštesniosios technikos mokyklos mokiniai, praturtindami praktines žinias, atliko elektros tinklų instaliacijos praktiką, kuriai vadovavo elektros inžinierius K. Burba, jo padėjėjai V. Žygas ir Č. Anužis.

Mechanikos skyriuje studentai susipažino su automobiliais ir jų remontu. Ši didžiulė stovykla turėjo kelis sunkvežimius, dirbo geri automechanikai (inž. A. Paškevičius ir dr. inž. M. Baublys), kurie dėstė mokykloje ir vedė praktikos darbus.

Statybos skyriuje buvo dėstomi šie svarbesnieji statybos kursai: darbo brėžiniai, trobesių tipai ir normos, projektavimas (dr. S. Kudokas), statistika (A. Gargasas), medžiagų atsparumas ir geležies betonas (K. Germanas), medinės konstrukcijos, šildymas ir vėdinimas (J. Augustaitis), statybos elementai, sąmatos (K. Kaunas), geodezija ir geodezijos lauko praktika (S. Dirmantas), žemės darbai (K. Rimkus), statybos darbų organizacija ir statybos praktika (E. Manomaitis), statybos medžiagos (A. Damušis). Statybos skyrius turėjo nemažai praktikos, kuri vyko Stuttgart’e prie statybų, vykdomų dipl. inž. J. Dačinsko – Dačio firmos. Praktikai vadovavo dėstytojas E. Manomaitis.

Praktikos darbai užsiėmimams netrukdė, studentai klasėse mokėsi 8 valandas, stropiai vedė užrašus. Dėstytojai buvo labai apkrauti darbu: ruošdavo konspektus, taisydavo namų darbus, tikrindavo brėžinius, skaičiavimus ir t. t. Daugumas mokytojų atvažiuodavo iš kitų stovyklų: iš Stuttgart’o, Tübingen’o, Reutlingen’o, Neufen’o, net Augsburg’o. Buvo pasišventę, mielai atvykdavo vieną ar du kartus per savaitę.

15 foto LATM vinjete

Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos absolventų vinjetė. 1948 m.

Mokymo planas buvo sudarytas 2 metams, kurių pabaigoje buvo organizuojami egzaminai, rengiami ir ginami diplominiai darbai ir 1948 m. balandžio 28 d. absolventams įteikti baigimo diplomai.

Mechanikos skyriaus diplomantai: A. Aušrota, P. Čelkis, A. Dragūnevičius, K. Gervickas, F. Jurevičius, G. Kačenauskas, V. Kutkevičius, V. Mažeika, A. Rundzaitis, V. Sarpalius, Z. Šefleris, R. Šidlauskas, A. Šilkūnas, E. Šlakaitis.

Elektros skyriaus diplomantai: P. Baltrulionis, V. Budrionis, T. Duchauskas, J. Gruodis, Kačinskas, J. Maksvytis, J. Petkevičius, Pileika, V. Salinis, R. Sirutavičius, V. Tarvydas, J. Voroneckas.

Statybos skyriaus diplomantai: L. Apanavičius, A. Genys, V. Genys, A. Kerelis, K. Makūnas, A. Liutkus, M. Pakalniškis, J. Palekas, S. Pūkelis, L. Racevičius, A. Šteinys, A. Stuoka, S. Urbonavičius, A. Vasiliauskas, B. Velvikas, A. Vyšniauskas, V. Višniauskas.

8 semestrų kursas išeitas per 4 semestrus. Absolventai paruošti labai rūpestingai tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Po studijų baigimo nemaža jų dalis buvo gerai žinomi inžinieriai Čikagoje, Niujorko apylinkėse, Kanadoje bei Australijoje.

IMG 20200203 065206 copy

 Diplomų įteikimas LATM. 1948 m.

Praūžus karo audroms, 1944 m. rudenį mokymas ATM atnaujintas dar senuose pastatuose, palaipsniui grįžo į savo tikruosius rūmus. Pokario metai pareikalavo daug jėgų praūžusio karo padariniams likviduoti. Trūko mokymo priemonių, auditorijų, kabinetų, nes tose pačiose patalpose kurį laiką glaudėsi Žemės ūkio technikumas, o jam išsikėlus - 22 vidurinė mokykla.

Direktorius, nenuilstantis ir pasišventęs vadovas A. Gavelis, dirbtuvių vedėjas K. Simonaitis, praktikų instruktoriai Pr. Gabrilavičius, Z. Salynas, V. Jurevičius, dėstytojai J. Kiškinas, A. Šarka, F. Karazija, A. Jokimas, S. Baublys ir kiti ėmėsi organizuoti mokyklos atstatymo darbus.

Sunkūs karo metai taip išliko gamybinio praktinio mokymo meistro Pr. Gabrilavičiaus atmintyje: „Praktinio mokymo dirbtuvėse trūko įrankių, medžiagų, detalių. Ateidami į praktikos darbus, moksleiviai atsinešdavo metalo laužo ir iš jo gamino detales. Pats pasigaminau matavimo priemonių modelius: mikrometrą, skriestuvą, matuoklį ir net logaritminės liniuotės modelį.“

1945 m. mokyklai suteiktas Kauno politechnikumo vardas.

... Tuo laiku labai trūko dėstytojų, nes karo audrose dalis jų buvo nublokšti tai į Vakarus, tai į tolimus Rytus. KP direktoriaus A. Gavelio asmeniškai prašomi, nepaisydami didelio apkrautumo savo tiesioginėse pareigose, neetatiniais dėstytojais atėjo dirbti inžinieriai gamybininkai K. Venclova, J. Linkaitis, Eug. Sipavičius, E. Davidavičius, M. Monkevičius. Didelę paramą teikė universiteto dėstytojai – jie talkino politechnikumo dėstytojams taipgi ir metodine medžiaga“.

                                                                                                     (iš 1945 m. absolvento D. Kriščiukaičio prisiminimų)

19 Pokaris 3

Prie mokyklos rūmų

Iki 1948 m. mokyklą baigiantiems absolventams buvo išduodami mokslo baigimo atestatai. Atidirbę savo specialybės srityje 2 - 3 metus, gavę teigiamą pažymą iš darbovietės, ATM absolventai specialios dėstytojų komisijos sprendimu galėjo gauti inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimą. Iš beveik 1000 baigusiųjų inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimai buvo įteikti 386 absolventams.

IMG 20200203 065002 1 copy

Prof. J. Šimkaus kvalifikacijos pažymėjimas. 1943 m.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: NAUJAS TARPSNIS

Antrasis raidos etapas prasidėjo skaudžiomis permainomis, tačiau pagrindinis mokyklos uždavinys – rengti aukštos kvalifikacijos technikos specialistus – nepasikeitė. Didelis dėmesys buvo skiriamas naujoms mokymo programoms kurti. Atsiliepiant į besiplečiančios šalies poreikius, Kauno politechnikumo gyvavimo laikotarpiu buvo ruošiami net 32 profesijų specialistai. Išaugęs moksleivių ir dėstytojų skaičius paskatino materialinės  bazės plėtrą, tuo laiku modernių kabinetų, auditorijų, laboratorijų kūrimą, filialų įvairiuose Lietuvos miestuose įsteigimą. Kaunopolitechnikumas garsėjo kaip mokykla:

  • ypatingą dėmesį skyrusi studentų praktiniam paruošimui, išlaikiusi aukštą moksleivių ugdymo lygį, parengusi specialistus sėkmingam profesiniam darbui;
  • užmezgusi bendradarbiavimo ryšius su Rygos ir Talino politechnikumais, pasirašiusi kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartis su VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos kolektyvu ir KPI elektrotechnikos, mašinų gamybos, radioelektronikos, statybos ir santechnikos fakultetais;
  • skatinusi dėstytojus aktyviai dalyvauti kuriant mokymo bazę, praturtinant kabinetus ir laboratorijas originalia įranga ir mokymo medžiaga, kuri buvo įvertinta visasąjunginiuose ir šalies konkursuose.

1950 – 1959 metai

Po karo atstatomoms įmonėms reikėjo specialistų ir būtent – technikų. Kauno politechnikumas buvo mokykla, turinti didžiulę patirtį ir galimybes tokius specialistus rengti. Šiame dešimtmetyje, padedant Kauno politechnikos instituto dėstytojams ir gamybininkams, buvo sprendžiamas to laikmečio padiktuotas technikų poreikio klausimas. 1949 – 1951m. Kauno politechnikumui vadovavo inžinierius statybininkas ADOLFAS KREMENSKAS. Nuo 1951 iki 1955 m. KP direktoriumi dirbo SERGIJUS BAUBLYS.

1.Direktorius Adolfas Kremenskas

Direktorius

Adofas Kremenskas

(1949 – 1951)

2.Direktorius Sergijus Baublys

Direktorius

Sergijus Baublys

(1951 – 1955)

SERGIJUS BAUBLYS gimė 1912 m. sausio 24 d. Lydoje, mokytojo ir visuomenės veikėjo šeimoje, kurioje augo 6 sūnūs. Sergijus buvo penktasis sūnus šeimoje. S. Baublys baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, buvo aktyvus skautų organizacijos narys, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Prahos aukštojoje medžio apdirbimo pramonės mokykloje. Nuo 1937 m. mokytojavo Kaišiadorių, Alytaus amatų mokyklose. Pokario metais vadovavo Vilniaus politechnikumui.1951 – 1973 m. S. Baublys dirbo braižybos dėstytoju Kauno politechnikume, nuo 1951 iki 1955 m. – Kauno politechnikumo direktoriumi.

Braižybos dėstytoja Ina Kriščiukaitienė apie S. Baublį prisimena:

„S. Baublys – vienas iš ryškiausių mokyklos pedagogų – šviesuolių, neeilinių pedagoginių sugebėjimų, didelės kūrybinės vaizduotės dėstytojas. Jo pamokos būdavo labai turiningos, įdomios, turtingos mokymo priemonių įvairove. Pamokoje dėstytojas medžiagą pateikdavo labai vaizdžiai, suprantamai, su konkrečiais gyvenimiškais pavyzdžiais, braižymo įgūdžiusperteikdamas iš asmeninės savo darbo patirties. Nei vieno moksleivio nepalikdavo nesupratusio savo grafinio darbo užduoties, kurios būdavo skirtingos, individualios. Puikiai išmanantis savo dalyką dėstytojas, visų mokinių labai gerbiamas žmogus ir tuo pačiu labai paprastas ir malonus, mokėjęs būti draugu savo bendradarbiams, pažįstamiems ir mokiniams. Dėstytojo paprastumas ir didelė specialisto erudicija magiškai traukdavo jaunimą. Jam nebūdavo sunku suorganizuoti mokinius bet kuriai veiklai: baseino statybai ar sporto aikštelės įrengimui, rūmų remonto ar aplinkos tvarkymo darbams, kūrybinei mokymo priemonių gamybai, saviveiklos, sportinei ar kitai užklasinei veiklai. Jis visada prisidėdavo organizuojant moksleivių techninės kūrybos parodėles. Šalia moksleivių darbų eksponuodavo ir savo pagamintas mokymo priemones.”

Sergijaus Baublio mokiniai jį prisimena kaip dorą, talentingą, šiltą mokytoją, parodžiusį kelią į žinių šalį.S. Baublio pažiūros buvo humaniškos, nuoseklios ir tvirtos. Jis visada buvo pasiruošęs padėti jauniems dėstytojams, džiaugėsi jų pasiekimais. Ilgus metus globojo technikumo meno saviveiklos kolektyvus.S. Baublys nelikdavo abejingas šalia esančių žmonių rūpesčiams. Jis padėjo siekti mokslo našlaičiui Mykolui Monkevičiui (buvusiam Kauno HES direktoriui). S. Baublio šeima išgelbėjo nuo žūties žydų tautybės mergaitę Rachilę. Jam ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, o Izraelyje jų garbei pasodinti atminimo medžiai.  Sergijus Baublys užaugino tris sūnus. Vidurinysis sūnus Leonardas – Kauno politechnikumo absolventas.

Atsižvelgiant į pokario metais atstatomų, pertvarkomų bei plečiamų ir naujų įmonių poreikį, buvo koreguojamas specialybių mokymas. Buvo išleistos kelios trumpalaikės netradicinių specialybių laidos, tai: hidrotechninė statyba, tekstilės ir maisto  įmonių mechaniniai įrengimai, silikatų technologija, audimo technologija.1955 m. išleista pirmoji pramoninės civilinės statybos absolventų laida, o 1956 m. - pirmoji  metalų apdirbimo pjovimu absolventų laida. Ši specialybė buvo rengiama iki 1995 metų. 

3 Kvietimas i absolv. isleistuves 51 m

Kvietimas į absolventų išleistuves. 1951 m.

1955 m. Kauno politechnikumas užmezgė draugiškus ryšius su Rygos politechnikumu, o 1956 m. – su Talino politechnikumu.

SPORTINĖ VEIKLA

Politechnikume buvo skatinamas moksleivių užimtumas jų laisvalaikio metu. Sportinę  veiklą mokykloje žymiai suaktyvino pradėję dirbti jauni dėstytojai R. Rainys, Dz. Ilgūnas ir kiek vėliau St. Zemlickas. Lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, bokso, dviračių ir šaudymo sporto mėgėjai ne tik aktyviai sportavo, bet ir pasiekė gerų rezultatų: dviratininkas T. Zlotnikovas 1954 m. tapo respublikos čempionu, boksininkas V. Bingelis buvo tautų spartakiados dalyvis, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas.

4 Lengvaatleciai.1952 PNG

Mokyklos lengvaatlečių rinktinė. 1952 m.

Moksleivių sportinė veikla ypač suaktyvėjo, kai 1956 m. buvo pasirašyta bendrų spartakiadų rengimo sutartis tarp Talino, Rygos ir Kauno politechnikumų. Nuo 1963 m. į šią veiklą  įsitraukė Vilniaus ir Kaliningrado politechnikumai. 1957 m. prasidėjo Pabaltijo politechnikumų spartakiados, vėliau pavadintos sporto žaidynėmis. Jos tęsėsi iki 1991 metų.  Žaidynės vyko: Kaune ir Rygoje po aštuonis kartus, Taline – devynis, Vilniuje – šešis ir Kaliningrade – du kartus. Mūsų sportininkai ne vieną kartą buvo šių žaidynių nugalėtojai ir prizininkai.

5 KP moksl. delegacija Pabaltijo spartakiadoje Taline. 1957 m

KP delegacija Pabaltijo technikumų moksleivių spartakiadoje. 1957 m.

Šalia studentų sporto žaidynių buvo organizuojamos ir darbuotojų sporto žaidynės. Jų iniciatoriai – Rygos industrinio technikumo pedagogai ir jų kūno kultūros tuometinis vadovas H. Grasmanis. Šiose varžybose dalyvavo Talino, Rygos, Vilniaus ir Kauno politechnikumų dėstytojų krepšinio, tinklinio, stalo teniso, šaškių ir šachmatų komandos.

1955 m. Kauno politechnikumo teritorijoje moksleivių buvo įrengtas pirmasis Lietuvoje 25 metrų ilgio atviras lauko baseinas, kurio statyboms vadovavo dėstytojas R. Rainys. Baseinas veikė iki 1962 metų.

6 Baseino statybosKauno politechnikumo atviro baseino statyboje dalyvauja dėstytojai ir moksleiviai. 1955 m. 

7 baseinas

Atviras lauko baseinas. 1955 m.

8 varzybu belaukiant

Varžybų belaukiant 

9 plaukikai startui pasiruose

Varžybos. Plaukikai pasiruošę startui.

Jei galvojate, kad į padanges pakilti norėjo tik jaunuoliai, tai klystate. 1954 – 1958 m. Kauno politechnikume, Silikatų technologų grupėje studijavusi Regina Garmutė - Čeponienė, turėjo slaptą svajonę. Bendramokslės pasakoja, kad dar studijuodama ji domėjosi sklandymo sportu. R. Garmutė lankė Kauno aviacijos sporto klubą, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis Lietuvos sklandymo centras. Klube išaugo 64 sklandymo sporto meistrai. R. Garmutei  ir dar septyniems sklandytojams tame laikotarpyje buvo suteikti tarptautinės klasės sporto meistrų vardai.

 10 Regina Garmute

 Sklandytoja Regina Garmutė 

Regina Garmutė – Čeponienė 8 kartus tapo Lietuvos sklandymo čempione (1959, 1964, 1965, 1967, 1970, 1971, 1972, 1976 metais). Ji – Pabaltijo sklandymo varžybų nugalėtoja 1976 metais. Regina Garmutė - SSRS sklandymo vienviečiu sklandytuvu čempionė (1963 metais).

Šeštajame dešimtmetyje politechnikume pradėjo veikti trumpųjų bangų radijo stotelė, vadovaujama dėstytojo Algimanto Buinevičiaus. Jos operatoriai J. Burauskas, A. Mašonis, R. Petrikis, S. A. Statkevičius, V. Žalnerauskas ir kiti puikiai pasirodė sąjunginėse ir tarptautinėse varžybose.

11 Direktorius Borisas Bielovas

Direktorius

Borisas Bielovas

(1955 – 1964)

1955 – 1964 m. Kauno politechnikumui vadovavo direktorius BORISAS BIELOVAS (1928 – 1982).B. Bielovas - 1946 m. Kauno politechnikumo absolventas, KPI įgijęs kelių tiesimo inžinieriaus diplomą, nuo 1951 m. politechnikumo dėstytojas, 1953 – 1955 m. – direktoriaus pavaduotojas, 1964 – 1970 m. fizikos bei kelių tiesimo dalykų dėstytojas.

Naujasis direktorius pradėjo rūpintis mokymo patalpų plėtimu, moksleivių gyvenimo sąlygų gerinimu, naujų praktinio mokymo dirbtuvių statyba, buvo pradėtos kurti labiausiai reikalingos teorinės mechanikos, metalų technologijos, staklių, elektros silpnųjų srovių ir kitos laboratorijos ir kabinetai.

Ilgametė Kauno technikos kolegijos dėstytoja, muziejaus vadovė Ina Kriščiukaitienė 1998 m. savo prisiminimuose apie Borisą Bielovą rašė:

„Šis šviesaus atminimo žmogus 1960 m. įkūrė mokyklos muziejų, surinko daug informacinės medžiagos apie mokyklos istoriją, palaikė ryšius su gamybinėmis organizacijomis, kuriose dirbo mūsų absolventai, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti mokyklos mokymo bazę, gerinti mokymo ir mokymosi sąlygas. KP direktoriaus B. Bielovo iniciatyva 1961 m. pastatytas pirmasis bendrabutis moksleiviams. 1963 m. – modernios gamybinės mokymo dirbtuvės Algirdo gatvėje. Pradėti naujo mokymo korpuso projektavimo bei statybos darbai. Aktyviai buvo skatinama moksleivių techninė kūrybinė veikla. Sektinu pavyzdžiu gali būti B. Bielovo didelis darbštumas, nuoširdus rūpinimasis visais mokyklos reikalais, jo sugebėjimas sutelkti bendradarbius ir moksleivius gerų sumanymų įgyvendinimui. Kartu jo, kaip žmogaus, kuklumas ir paprastumas. Dažnai matydavome Jį – Borisą, bendradarbių būryje, dėstytojų kambaryje, aptariantį mokyklos ar gyvenimo aktualijas. Ir visa tai atrodė taip paprasta ir natūralu. Tai be galo šviesūs prisiminimai, kuriuos norisi parašyti apie Jį – Borisą Bielovą, bendradarbį, energingą mokyklos vadovą,  mūsų mokyklos istorijoje.“

Kauno politechnikumui vadovaujant B. Bielovui, 1957 m. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas KP profsąjungai Juodkrantėje paskyrė nedidelį gyvenamą namą, kurį suremontavus, įkurta poilsio vila “Žuvėdra”.

“Poilsio vila „Žuvėdra“ Juodkrantėje – mūsų vasaros namai.Mūsų namai, nes mes ten per vasaras gyvenome, ten užaugo mūsų vaikai ir vaikaičiai. Kiekvieno mūsų vasaros poilsio planai siejosi su Juodkrante”. (Iš ilgametės braižybos dalyko dėstytojos, muziejaus vadovės Inos Kriščiukaitienės prisiminimų.)

12 poilsio vila

Poilsio vila “Žuvėdra” Juodkrantėje. Stogo remontas.

13 Kelione i Juodkrante

Su praktinio mokymo dirbtuvėse pagamintomis baidarėmis kelionė į Juodkrantę.

1953 m. atidaromas Kauno politechnikumo vakarinis, 1958 m. - neakivaizdinis skyriai.

1957 m. pradėjo veikti Kauno politechnikumo radijo mazgas. Laidos buvo transliuojamos kiekvieną šeštadienį. Jų metu buvo išsakomi moksleivių pageidavimai, kalbama apie pasitaikančius trūkumus. Tais pačiais metais įvyko pirmoji KP moksleivių techninės kūrybos paroda. Buvo eksponuojami moksleivių pagaminti prietaisai ir maketai.

MENO SAVIVEIKLA

Po 1950-jų į politechnikumą studijuoti ateidavo daugiau merginų. Jos padėjo suaktyvinti moksleivijos kultūrinę veiklą.1952 m. istorijos dėstytoju pradėjo dirbti buvęs „Lietuvos“ ansamblio šokėjas St. Gimbutis. 1953 m. jis subūrė tautinių šokių kolektyvą. 1955 – 1958 m. laikotarpyje kolektyvui vadovavo D. Budreikaitė. Šokėjai žiūrovus džiugino savo pasirodymais.

14 Sokiu kolektyvas

 Šokių kolektyvas ir jų vadovė D. Budreikaitė. 1957 m.

Nuo 1958 m., net 32 metus, pagal bendrą penkių politechnikumų – Rygos, Talino, Vilniaus ir Kauno – susitarimą, o vėliau ir Kaliningrado, kasmet, paeiliui vis kitame mieste, pavasariais vykdavo moksleivių meninės saviveiklos kolektyvų festivaliai. Tai buvo prasmingos ne tik kultūrinio bendravimo, bet ir etnografinio pažinimo šventės.

15 Pirmajame Pabaltijo meno sav. kol. festivalyje Kaune. 1958 m

Pirmajame Pabaltijo politechnikumų meno saviveiklos kolektyvų festivalyje Kaune 1958 m.

Nuo 1953 – 1954 m. m. naujus moksleivius rugsėjo 1-ąją pasitikdavo ir gaunančius diplomus moksleivius išlydėdavo pučiamųjų orkestras,  (vadovas ilgametis dirigentas A. Kavaliauskas). Pučiamųjų orkestras kasmet taip pat dalyvaudavo Pabaltijo politechnikumų moksleivių saviveiklos festivaliuose bei kitose šventėse.

16 Puciamuju orkestras

Pučiamųjų orkestras, vadovaujamas dirigento V. Kavaliausko. 1952 m.

1956 m. Kauno politechnikumesuburtas mišrus choras. Jam vadovavo dirigentas V. Dzedulionis, Šis kolektyvas išsilaikė tik keletą metų, vėliau suskilo į atskirus vyrų bei merginų vokalinius ansamblius.

17 Misrus choras

Mišrus choras, vadovaujamas dirigento V. Dzedulionio. 1956 m.

 18 Instrumentine kapela. Vad. moksleivis L. Razkovas

Instrumentinė kapela. Vadovas moksleivis L. Rožkovas. 1957 m.

Iki 1960 m. aktyviai veikė literatūrinio švietimo ratelis, vadovaujamas dėstytojų A. Šarkos ir F. Karazijos. Jame pirmuosius kūrybinius žingsnius žengė poetas Marcelijus Teodoras Martinaitis, dramos teatro aktorius V. Žirgulis, dainininkai J. Tatorius ir A. Kisielius. KP literatūros būrelio leidžiamame leidinyje „Pirmieji žingsniai“, išleistame 1955 m., pateikiama jo narių kūryba.

MARCELIJUS TEODORAS MARTINAITIS

VALTYJE

19 Mart. eil

1955 m. RER gr.

20 Meno sav. glob

Meno saviveiklos globėjai: R. Kavaliauskaitė, St. Gimbutis, S. Baublys, V. Minkus, V. Dzedulionis ir D. Budreikaitė. 1959 m.

21 1959 destyt. kol

Dėstytojų kolektyvas. 1959 m. Nuotrauka daryta matematikos dėstytojui V. Rostkauskui švenčiant 50 metų pedagoginį jubiliejų.

 

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: REIKŠMINGAS PROVERŽIS

1960 – 1969 metai

1960 metais Kauno politechnikumas šventė savo veiklos 40-metį. Iš tuometinio direktoriaus Boriso Bielovo pranešimo šiai sukakčiai paminėti: “Garbingą 40-ies metų gyvavimo sukaktį švenčiantis Kauno politechnikumas – viena iš svarbiausių specialiųjų vidurinių mokyklų Lietuvoje. Per savo gyvavimo laikotarpį (1920 – 1960) ši mokymo įstaiga Lietuvai paruošė 3158 technikus. Šiuo metu čia veikia dieninis, vakarinis ir neakivaizdinis skyriai, kuriuose 14 specialybių mokosi 1994 moksleiviai“.

Tais pačiais 1960 metais direktoriaus Boriso Bielovo iniciatyva buvo įkurtas Kauno politechnikumo muziejus. Savo prisiminimais pasidalino ir daug nuotraukų padovanojo buvę dėstytojai J. Kiškinas, V. Rostkauskas, A. Šarka, F. Karazija, absolventai K. Simonaitis, Eug. Sipavičius ir kiti. Muziejaus ekspozicijas ir fondus tvarkė tam darbui pasiaukojusios darbuotojos – A. Čiudiškytė, M. Pranskaitienė.

A. Ciudiskyte M. Pranskaitiene

A. Čiudiškytė

M. Pranskaitienė

Lietuvos įmonėms reikėjo vis daugiau specialistų ir būtent – technikų. Kauno politechnikumas buvo mokykla, kuri turėjo galimybes tokius specialistus rengti ir padėti spręsti padiktuotus technikų poreikio klausimus tuo laikmečiu. 

Todėl 1961 m. Ežerėlio durpių įmonėje buvo įsteigtas ir pradėjo veikti dieninis Politechnikumo durpininkystės filialas, kuriame mokėsi durpių gamybos specialybės moksleiviai. 1962-1969 m. tokių specialistų buvo parengta apie 140. 

Sekančiais 1962 m. įsteigtas Politechnikumo vakarinio skyriaus filialas Elektrėnuose, jame buvo rengiami elektros tinklų, stočių ir sistemų specialistai ir 1964 m. šiame filiale mokėsi 147 moksleiviai.

1964 m. Kauno politechnikumas rengė 14 specialybių (radijo aparatų gamybos, rajoninių elektros ryšių ir radiofikacijos, elektros tinklų, stočių ir sistemų, pramonės įmonių elektrinių įrengimų, metalo apdirbimo pjovimu, metalų liejininkystės, automobilių remonto ir techninio aptarnavimo, kelių tiesimo mašinų, autokelių ir tiltų statybos, pramoninės-civilinės statybos) technikus. Atsižvelgiant į atstatomų bei plečiamų ir naujų įmonių poreikius, buvo koreguojamas specialybių mokymas. Šiame dešimtmetyje buvo išleistos taip pat kelios trumpalaikės netradicinių specialybių laidos: sanitariniai technikos įrenginiai, žemės ūkio statyba, metalų liejininkystė, durpių gamybos technologija. Kauno politechnikumo dieninio mokymo skyriuose (elektrotechnikos, statybos ir mechanikos) 1964 m. mokėsi beveik 1400 moksleivių, vakariniame skyriuje – apie 670, neakivaizdiniame – daugiau kaip 700. 1966 m. įsteigiamas Politechnikumo vakarinio skyriaus filialas Jonavoje.

Didelis dėmesys technikų paruošime buvo skiriamas praktiniam gamybiniam mokymui, kaip neatskiriamai mokomojo proceso daliai. Gamybinis mokymas suteikdavo galimybę įtvirtinti ir pagilinti moksleivių žinias bei ugdyti praktinės veiklos įgūdžius. 1963 m. buvo pastatytas naujas politechnikumo mokomųjų - gamybinių dirbtuvių pastatas.

KP Mokomuju gamybiniu dirbtuviu direktorius V. Motiejunas vad. 1963 1969 m. KP mokomosios gamybines dirbtuves Algirdo g. 1963 m

KP mokomųjų gamybinių dirbtuvių direktorius

V. Motiejūnas (vad. 1963-1968 m.)

KP mokomosios-gamybinės dirbtuvės Algirdo g. 1963 m.

Dirbtuvėse buvo įrengti mechaninio metalų apdirbimo, staklių, šaltkalvystės, staklių surinkimo, radiomontažinis bei elektromontažinis barai. Ir nuo 1964 m. Kauno politechnikumas ne tik rengia technikus, bet ir gamina prekinę produkciją: dirbtuvėse pervyniojami elektros varikliai, gaminami baldai, tekinimo staklės, matuojamos instaliacijos varžos. Kauno politechnikume parengti absolventai įmonėse buvo vertinami kaip labai gerai paruošti specialistai.

KP moksleiviai mokomuju gamybiniu praktiku metu 4

KP moksleiviai mokomuju gamybiniu praktiku metu 2

KP moksleiviai mokomuju gamybiniu praktiku metu 3

Kauno politechnikumo moksleiviai mokomųjų – gamybinių praktikų metu

1964 m. Kauno politechnikumui pradėjo vadovauti direktorius Saulius Stankevičius ir pavaduotojas mokymo reikalams Valerijonas Ganusauskas. Dėstytojų kolektyvas, vadovaujamas šių darbščių ir gabių organizatorių, išlaikė aukštą moksleivių ugdymo lygį ir dar prieškario metais pasiektą mokyklos autoritetą. Jų vadovavimo laikotarpiu buvo pasiekti aukšti įvertinimai ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

Kauno politechnikume studijavo jaunuoliai iš visos Lietuvos. Kasmet didėjant studentų skaičiui 1961 m., 1965 m. ir 1967 m. Politechnikumo moksleiviams netoli mokyklos (tuometinėje Kalniečių gatvėje) pastatomi patogūs bendrabučiai su erdvia valgykla. 

Kauno politechnikumo vadovai direktorius S. Stankevicius ir direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams V. Ganusauskas

Kauno politechnikumo vadovai: direktorius S. Stankevičius ir direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams V. Ganusauskas

Kauno politechnikumo bendrabuciai Kalnieciu gatveje

Kauno politechnikumo bendrabučiai Kalniečių gatvėje

Pradėta rūpintis mokymo patalpų plėtimu. 1968 m. šalia esančio Politechnikumo pastato išaugo naujas 600 vietų mokymo priestatas. Atsirado galimybė įgyvendinti kabinetinę mokymo sistemą, susidarė palankesnės sąlygos naujiems mokymo metodams diegti, mokymo metodikai tobulinti. Aktyviai veikė automobilistų, elektrikų, radistų metodinės komisijos. Suburtas puikus etatinių dėstytojų kolektyvas: Vl. Solskis, I. Burneika, Z. Greičius, B. Zabulionienė, I. Kriščiukaitienė, A. Leišis, L. Mickūnienė, V. Mikalajūnas, A. Stankevičius ir dar daug kitų puikių pedagogų. Šie dėstytojai įrengė to laikmečio galimybes atitinkančius modernius kabinetus ir laboratorijas su naujomis techninėmis priemonėmis - diaprojektoriais, programuoto mokymo įranga. Mokykla galėjo didžiuotis dar 1962 -1964 m. dėst. V. Kličmano įrengtu moderniu užsienio kalbų mokymo kabinetu su garso aparatūra. 1968 m. dėst. Vl. Solskis naujai pertvarkė buvusią vieną pirmųjų prof. Prano Juodelės įkurtą statybinių medžiagų laboratoriją. Dėstytojų entuziazmas ir pastangos buvo pastebėtos ir įvertintos.

1968 m. pastatytas KP mokymo priestatas ir sporto bei iskilmiu sales statyba baigta 1970 m.

1968 m. pastatytas KP mokymo priestatas ir sporto bei iškilmių salės statyba (baigta 1970 m.)

Lietuvos TSR Aukstojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos diplomas KP braizybos kabinetui

Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos diplomas KP braižybos kabinetui

Kauno politechnikumo Braižybos kabinetas (vedėja I. Kriščiukaitienė) 1968 m. respublikinėje apžiūroje pripažintas geriausiai įrengtu braižybos kabinetu su originalia metodine medžiaga, parengta dėst. S. Baublio ir Eug. Degutienės.

Dest. I. Krisciukaitienes paskaita

 Dėst. I. Kriščiukaitienės paskaita

Dest. S. Baublys su studentais braizybos paskaitoje

S. Baublys su studentais braižybos paskaitoje

Kabineto įrangos foto albumas eksponuotas 1969 – 1971 m. Visasąjunginėje liaudies ūkio laimėjimų parodoje ir apdovanotas dviem bronzos medaliais. 

Pazymejimas apie KP dalyvavima VLuL parodoje 1969 1971 m.

Pažymėjimas apie KP dalyvavimą VLŪL parodoje (1969-1971 m.)

KP studentu V.Karvelio ir V.Gresiaus apdovanojimo pazymejimai

KP studentų V.Karvelio ir V.Gresiaus apdovanojimo pažymėjimai

Dėstytojų kūrybiškumas atsiskleidė ruošiant dėstomo dalyko konspektus, vadovėlius, metodinius nurodymus kursiniams ir diplominiams darbams, užduotis laboratoriniams darbams, taip pat projektuojant, konstruojant maketus, stendus laboratorinių darbų atlikimui bei mokomąsias priemones auditoriniams užsiėmimams. Tarp autorių būtina paminėti P. Rimkų, A. Valatką, B. Aleksandravičių. Jie buvo itin aktyvūs savo srities mokslo propaguotojai, studentų mokslinių darbų vadovai, rašė knygas, mokslinius straipsnius, recenzavo kitų autorių darbus, puoselėjo gimtąją kalbą, tobulino specialybinę terminologiją, už nuopelnus mokyklai buvo apdovanoti ne vienu ministerijos garbės raštu ar vyriausybiniais apdovanojimais.

Nuo puikiai dirbusio dėstytojų kolektyvo neatsiliko politechnikumo bibliotekos ir skaityklos darbuotojos.

KP bibliotekos kolektyvas is kaires B. Guogiene J. Bukauskiene N. Jablonskyte Galnaitiene Z. Dilbaite Stasiskiene

KP bibliotekos kolektyvas (iš kairės B. Guogienė, J. Bukauskienė, N. Jablonskytė - Galnaitienė, Z. Dilbaitė - Stasiškienė)

1964 m. politechnikumo bibliotekai buvo suteiktas “puikiai dirbančios bibliotekos” vardas. Ta proga Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos nurodymu bibliotekos darbuotoja J. Bukauskienė buvo apdovanota komandiruote į Maskvos Liaudies ūkio pasiekimų parodą.

 KP direktoriaus isakymas komandiruoti J. Bukauskiene i Maskvos VLuP paroda

 KP direktoriaus įsakymas komandiruoti J. Bukauskienę į Maskvos VLŪP parodą

Is KP bibliotekos apskaitos zurnalo apie skaitytoju lankomuma

Iš KP bibliotekos apskaitos žurnalo apie skaitytojų lankomumą

Nedidelį bibliotekos kolektyvą sudarė tik 4 darbuotojos, bet išlikę bibliotekos apskaitos duomenys stebina: 1966 m. gruodžio 1 d. bibliotekos fondą sudarė 46872 knygos, skaitytojų skaičius buvo 2445, per mėnesį bibliotekoje ir skaitykloje apsilankydavo virš 1000 skaitytojų, mokiniams ir dėstytojams būdavo išduodama apie 6000 egzempliorių leidinių. Daug tonų knygų perkilnota, surašyta, sutvarkyta, išduota ir priimta.

KP skaitykla 1960 m

 KP skaitykla 1960 m.

Biblioteka organizuodavo įvairius renginius: rašytojų sukakčių minėjimus, susitikimus su rašytojais, teminius vakarus ir parodas.

Moksleiviai bibliotekos renginyje 1967 m

Moksleiviai bibliotekos renginyje 1967 m.

Mokykloje ypač buvo skatinamas moksleivių užimtumas jų laisvalaikio metu. Aktyviai veikė moksleivių kūrybiniai būreliai, buvo organizuojami respublikiniai jaunojo automobilisto, jaunojo radisto konkursai. 1962 – 1965 m. laikotarpiu viena metalų apdirbimo pjovimu grupė, kurioje mokėsi būsimas dėstytojas T. Šėža, jo iniciatyva, padedant grupės vadovei A. Zgirskienei, pastatė du dramos veikalus (nedidelės apimties), su kuriais pasirodė ne tik mokykloje, bet buvo išvykę ir į Klaipėdą. 1968 - 1971 m. mokykloje Pramoninės ir civilinės statybos grupėje mokėsi gabi skaitovė ir mokyklos šventinių renginių vedėja Virginija Kochanskytė (dabar garsi teatro, televizijos, kino ir poezijos aktorė). Ji puikiai vesdavo ir Pabaltijo technikumų festivalių programas bei baigiamuosius koncertus.

Virginija Kochanskyte

Virginija Kochanskytė

Užsimezgė abiem pusėms naudingas bendradarbiavimas su Leningrado, Maskvos, Kijevo, Gorkio, Odesos, Jerevano, Rygos, Talino technikumais ir garsiomis tų miestų įmonėmis. Vyko mokomosios dėstytojų ir studentų ekskursijos į įmones, į istorijos, meno, kultūros objektus.

Septintojo dešimtmečio pradžioje kūno kultūros pamokas vesti pradėjo nauji dėstytojai – žymūs sportininkai: sporto meistrė krepšininkė L. Ruočkutė-Stankuvienė, disko metikas, daugelio spartakiadų nugalėtojas ir rekordininkas A. Baltušnikas, dviračių sporto treneris V. Petrulis. Planingai organizuojamos treniruotės moksleiviams sudarė geras sąlygas siekti aukštų meistriškumo rezultatų. Savo pirmuosius sportinius laimėjimus moksleiviai pasiekė dar besimokydami arba tik baigę politechnikumą. Čia išaugo įvairių sporto šakų respublikos rinktinių nariai: dviratininkai A. ir T. Kazlauskai, R. Mickus, P. Česys; buriuotojai J. Kovas ir A. Dalikas, šuolininkė į vandenį G. Valaitytė, sklandytoja R. Garmutė, imtynininkas R. Soliška, krepšininkai: A. Šidlauskas, A. Lauritėnas; lengvaatlečiai V. Karpavičius, A. Dabulskis, A. Pušinaitis ir kiti. Kauno politechnikume mokėsi ir 1968 m. Meksikos olimpiadoje sidabro medalio laimėtojas J. Čepulis ir daug kitų sportininkų.

G.ValaityteG. Valaitytė 

A. Sidlauskas2

A. Šidlauskas 

A.Pusinaitis2

 A. Pušinaitis

Jono Cepulio desineje pergalinga kova su 1964 olimpiniu zaidyniu prizininku V. Jemeljanovu

J. Čepulis 

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: INOVATYVI PLĖTRA

1970 – 1979 metai

1970 m. birželio mėn. vyko mokslinė metodinė konferencija, skirta Kauno politechnikumo įkūrimo 50-osioms metinėms pažymėti. Gruodžio mėnesį Kauno politechnikumas šventė garbingą – auksinį jubiliejų – mokyklos įkūrimo 50-metį.

1 KP 50

Dėstytojų kolektyvas. 1970 m.

2 sveikinimas 50

Jubiliejinio renginio dalyvius sveikina ETS specialybės 1941 m. absolventas, KPI docentas R. M. Chomskis 

1970 m. keturiuose stacionaro skyriuose: bendratechniniame, statybos, mechanikos ir radiotechnikos mokėsi 1400 moksleivių, vakariniame – 800 ir neakivaizdiniame 700 moksleivių. Bendras besimokančiųjų skaičius (įskaitant Jonavos filialo vakarinį skyrių) – 3000 moksleivių. Jubiliejiniais metais buvo ruošiami 13 specialybių technikai: radijo aparatūros gamybos (RAG), radiotechninių matavimų (RTM), elektros stočių, tinklų ir sistemų (ETS), metalų apdirbimo pjovimu (MAP), metalų liejininkystės (ML), automobilių remonto ir techninio aptarnavimo (ARE), kelių statybinių mašinų ir mechanizmų (KSM), autokelių statybos ir eksploatacijos (AKES), pramoninės civilinės statybos (PCS), nerūdinių iškasenų paieškų technikos (NIP), durpių gamybos (D), energetinių sistemų relinės apsaugos (ERA), pramonės įmonių elektrinių įrenginių (ER). Moksleiviai mokėsi 35 kabinetuose ir laboratorijose. Bibliotekos fondus sudarė 62 tūkstančiai knygų, iš kurių 43 tūkstančiai - techninė literatūra. Pedagoginį darbą dirbo 112 dėstytojų, laborantų, gamybinio mokymo meistrų. Per 50 metų mokykla išleido 7185 technikus. 

 3 prakt. jub. z

Neatskiriama mokomojo proceso dalis – praktinis gamybinis mokymas, kuris vyko mokomosiose gamybinėse dirbtuvėse. 1973 m. suėjo 10 metų kai pradėjo veikti naujos Kauno politechnikumo  mokomosios gamybinės dirbtuvės.

Ūkiskaitiniame mokymo priemonių susivienijime „Praktika“ kaip Kauno politechnikumo filiale veikė mokymo barai: šaltkalvystės, staklių, radijo montažo, statybos ir technologiniai barai: mechaninio metalo apdirbimo, šaltkalvystės – surinkimo, elektros variklių remonto, medžio apdirbimo. Moksleiviai pirmuosius praktinius įgūdžius gaudavo mokymo baruose, o juos tobulino ir gilino technologiniuose baruose. Mokomosios praktikos metu jie dalyvavo gamybos procese ir gamino nesudėtingas detales, įeinančias į gaminių komplektaciją. Mechaninio metalo apdirbimo ir šaltkalvystės – surinkimo baruose buvo gaminamos staklės SUT – 4. Jos skirtos pradiniam mokymui. Elektros montažo bare moksleiviai įgydavo praktinių įgūdžių, reikalingų elektromonteriui, ir laikydavo egzaminą kvalifikacijai gauti. Elektros variklių remonto technologiniame bare remontuodavo elektros variklius. Radijo montažinės praktikos metu buvo gaminami bekontakčiai šviesos perjungikliai PS – 021, skirti eismo reguliavimui. Moksleiviai šiame bare įgydavo radijo aparatūros ir prietaisų montuotojo kvalifikaciją. Medžio apdirbimo technologiniame bare buvo gaminami braižybos ir kitos paskirties stalai.

Kauno politechnikumo filialo „Praktika“ produkcijos vertė per metus siekė 760 tūkstančių rublių.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas susivienijimo „Praktika“ mokymo techninės bazės gerinimui. Moksleivių darbo vietos sukomplektuotos tvarkingais įrengimais ir įrankiais. Radijo montažo bare įrengtas konvejeris, atitinkantis pramonės įmonės reikalavimus. Teoriniams užsiėmimams organizuoti įrengti metodiniai kabinetai, aprūpinti vaizdinėmis priemonėmis, projekcine aparatūra, įrengta apklausos klasė „Eureka“, sumontuota uždara pramoninė televizija. Gaminamos skaidrės, kuriomis buvo aprūpinamos ir kitos panašaus profilio mokymo įstaigos.

1970 m. Kauno politechnikumo absolventas, žinomas Kauno radijo gamyklos konstruktorius, dėstytojas R. Arkušauskas sukonstravo originalią, specialių techninių mokymo priemonių (TMP) auditoriją. Joje vedamos pamokos pagyvindavo mokymo procesą. Ši auditorija pasitarnavo respublikiniams seminarams, parodoms, konkursinėms dėstytojų paskaitoms.

5 V. Gvildys

Praktinio mokymo susivienijimo direktorius J. V. Gvildys (1967 – 1984)

1972 m. gamybinės mokomosios dirbtuvės inkorporuotos į ūkiskaitinių mokymo priemonių susivienijimą „Praktika“ kaip Kauno politechnikumo filialas. 1967 – 1984 m. Kauno politechnikumo praktinio mokymo susivienijimui “Praktika” vadovavo J. V. Gvildys. Įmonėje per metus praktiką atlikdavo apie 900 moksleivių, jų tarpe ir Kauno maisto pramonės bei technologinio technikumų ir Klaipėdos politechnikumo moksleiviai.

Įmonėje „Praktika“ nuo 1975 m. vieno mėnesio trukmės metalų mechaninio apdorojimo praktiką atlikdavo ir VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos 10 studentų grupė.

 4 Sveciai is Smalkaldeno gamybinese mokomosiose dirbtuvese

Delegacija iš Šmalkaldeno praktiniame gamybiniame susivienijime „Praktika“

1973 m.į Kauną atvykusi VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos delegacija pasirašė kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartį su Kauno politechnikumu, kurioje buvo numatyta kasmet keistis studentų ir dėstytojų grupėmis, dalintis naujausia technine literatūra, mokymo metodikomis bei dėstytojų autoriniais darbais.

Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto ir Kauno technikos kolegijos partnerystė trunka jau 47 metus.

6 Sutarties pasirasymas

Pasirašoma kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartis su VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos kolektyvu. Pirmas iš kairės KP direktorius S. Stankevičius. 1973 m.

Plačiau skaitykite:  KTK-FHS partnerystė

Be ūkiskaitinių mokymo įmonių susivienijimo „Praktika“ KP filialo, Kauno politechnikumo moksleiviai praktiką atliko Kauno radijo gamykloje, Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute, Kauno elektros tinkluose, Tiltų statybos valdyboje Nr. 1, Autobusų parke, Autoremonto gamykloje, Statybos montavimo treste „Kauno statyba“, „Priekalo“, „Neries“ ir kitose įmonėse. Pasibaigus gamybinei, technologinei ir priešdiplominei praktikoms, jų rezultatai buvo aptariami, dalyvaujant gamybinių organizacijų atstovams. Praktiniams įgūdžiams patikrinti buvo kasmet rengiami konkursai pagal specialybes: geriausiam radijo aparatūros montuotojui, vairuotojui, statybininkui ir kt. nustatyti.

1973 m. gruodžio mėn. atidaryta nauja chemijos laboratorija.

1973 m. įrengta techninių mokymo priemonių laboratorija – programuotos apklausos klasė, pirmoji tokia respublikoje su televizijos, kino projekcijos ir kita to laikmečio modernia aparatūra. Joje vedamos pamokos labai pagyvino mokymo procesą.  Ji puikiai pasitarnavo respublikiniams seminarams, parodomosioms, konkursinėms dėstytojų paskaitoms. Tai Kauno politechnikumo absolvento, žinomo Kauno radijo gamyklos konstruktoriaus, dėstytojo R. Arkušausko ir jo vadovaujamų moksleivių indėlis mokyklai.

Aštuntajame dešimtmetyje įkurtos naujos radiotechniškųjų specialybių - elektronikos, radijo siųstuvų, radijo medžiagų ir radijo matavimų laboratorijos. Atnaujinta energetikų rengimo praktinio mokymo bazė, automobilių konstrukcijų bei statybos darbų technologijos kabinetai. Tai nuoširdžiai dirbusių specialybės mylėtojų – L. Mickūnienės, G. Virbalienės, A. Statkevičiaus, A. Stankevičiaus, V. Tinterio, A. Drabatiuko, Z. Žemaitienės, V. Kaunietienės, V. Daukšos, A. Skrupskio, O. Rimkuvienės, J. Vizgaičio, A. Malakauskienės, J. Satkūnienės ir kitų nuopelnai. Visą šio laikotarpio  mokymo bazės stiprinimo veiklą profesionaliai kuravo direktoriaus pavaduotojas mokymui V. Ganusauskas.

7 dest. Virbaliene ir Stanisauskas

Dėst. G. Virbalienė ir RAG gr. studentas A. Stanišauskas. 1979 m.

8 A.Statkevicius su studentais

Dėst. A. Statkevičius su studentais

Kuriant radiotechnines laboratorijas, didelės paramos sulaukta iš Radiotechninių matavimų mokslinių tyrimų instituto direktoriaus K. Rekevičiaus (1948 m. absolvento), to instituto darbuotojų A. Arčiulio, A. Čerbaitės, Kauno radijo gamyklos (vėliau AB „Banga“) darbuotojų R. Arkušausko, O. Krapavckienės, dėstytojo J. Brazionio ir kitų  – absolventų.

9 diplomas J. Jonaiciui

V. Ganusauskas (tuometinis KP direktorius) IVa ARE kurso diplomantui R. Jonaičiui įteikia 10 000 diplomą. 1976 m.

Nuo 1970 m. mokyklos kultūrinėje veikloje pradėjo aktyviai dalyvauti estradiniai ansambliai. Pirmasis toks ansamblis „Viesulai“ buvo suburtas pačių moksleivių iniciatyva. Globojamas dėstytojo V. Mikalajūno, jau pirmaisiais savo pasirodymų metais miesto mokyklų apžiūroje pripažintas geriausiu, o respublikinėje apžiūroje taip pat tapo prizininku. Savo gražiu dainavimu klausytojus maloniai nuteikdavo solistai: sesutės A. ir L. Dumbliauskaitės, S. Ramantauskas, B. Smailytė, A. Zdanytė ir kiti.

10 Viesulai ir renginiu vedeja V. Kochanskyte 1971 m

„Viesulai“ ir renginių vedėja V. Kochanskytė. 1971 m.

Nuo 1976 m. moksleiviams organizuojamas „Geriausio jaunojo vairuotojo konkursas“.

Sportas – Kauno politechnikumo moksleivių svarbi gyvenimo dalis.

11 Pabalt. dest. spart. Kaune copy

Pabaltijo dėstytojų spartakiada Kaune. 1973 m.

12 KP krepsinio komanda. 1974 m

Kauno politechnikumo krepšinio komanda. 1974 m. 

1977 m. duris atvėrė Kauno politechnikumo uždaras baseinas.

1977 m. Kauno politechnikume įkurta Mokslinė techninė draugija (MTD), kuri jungė kelis šimtus įvairių specialybių moksleivių. Prityrusių dėstytojų vadovaujami, techninės kūrybos entuziastai čia turėjo visas galimybes ugdyti konstrukcinius sugebėjimus, kurti įvairius prietaisus, įrengimus. Aktyviai veikė šios sekcijos: A. Popovo radiotechnikos MTD (vadovė dėst. G. Virbalienė), energetikos ir elektrotechnikos pramonės MTD (vadovas J. Staugaitis), mašinų gamybos MTD (vadovas T. Šėža), automobilių transporto ir kelių ūkio MTD (vadovas J. Vizgaitis), statybos pramonės MTD (vadovė A. Malakauskienė). Mokslinės techninė draugijos narių darbai dalyvavo respublikinėse parodose, buvo labai gerai vertinami.

Radijo dienos proga, 1978 m. gegužės 25 d. KP absolvento, dėstytojo A. Statkevičiaus pastangomis atkurta modernesnė ir galingesnė trumpųjų radijo bangų stotelė (šaukinys UK2BSC). Pirmąjį ryšį pravedė KPI dėstytojas, tarptautinės klasės sporto meistras Arvydas Macas. Politechnikumo stoties operatoriai – P. Repšys, A. Stanišauskas aktyviai dalyvauja sąjunginėse, tarptautinėse radijo mėgėjų varžybose. Per nepilnus trejus metus radijo stoties operatoriai užmezgė 1000 ryšių, iš kurių tolimiausi su Amerikos, Kanados, Japonijos, Naujosios Zelandijos,  Argentinos radijo mėgėjais. Stoties veikla neapsiribojo darbu eteryje bei dalyvavimu varžybose. Buvo renkamos QSL kortelės, konstruojama tobulesnė ryšių aparatūra.

13 Uzmegztas pirmasis rysys

Užmegztas pirmasis ryšys. Už operatoriaus pulto KPI dėstytojas, tarptautinės sporto klasės meistras Arvydas Macas.  Greta dėstytojas A. Statkevičius, KP direktorius S. Stankevičius, dėstytojas P. Rimkus. 1978 m. 

14 rysys trump. bangomis

Ryšys trumposiomis bangomis

KP moksleiviai talkininkavo kolūkiuose, pramoninių objektų statybose. Vasaromis buvo populiarios darbo ir poilsio stovyklos (trečiasis semestras), organizuojamos Utenos, Ukmergės, Jurbarko, Alytaus, Anykščių, Kėdainių rajonuose, Smolensko srityje bei tolimojoje Jakutijoje.

15.I rudienine talka

Į rudeninę talką

16 d. ir p. stov

Darbo ir poilsio stovykloje Girdžiuose (Jurbarko raj.)

Dėstytojų parašytų ir paskleistų tiek savoje, tiek ir kitose mokyklose bei Lietuvos universitetuose, vadovėlių, konspektų, mokymo priemonių kursiniam bei diplominiam projektavimui yra kelios dešimtys pavadinimų. Tarp autorių reikia paminėti Petrą Rimkų, Benediktą Aleksandravičių, Algimantą Valatką, Lidiją Mickūnienę, Vytautą Tinterį, Vytautą Motiejūną, Juozą Vizgaitį, Leoną Gesevičių, Oną Rimkuvienę, Antaną Stankevičių, Gražiną Čiutienę ir Justiną Staugaitį, Eleonorą Dainytę ir daugelį kitų.  Mokyklos išskirtinės to laikotarpio asmenybės buvo Petras Rimkus, Benediktas Aleksandravičius, Algimantas Valatka. Jie buvo itin aktyvūs savo srities mokslo propaguotojai, studentų mokslinių darbų vadovai, rašė knygas, mokslinius straipsnius, recenzavo  kitų autorių darbus,  puoselėjo gimtąją kalbą, tobulino specialybės terminologiją, už nuopelnus mokyklai buvo apdovanoti ministerijos garbės raštais ir vyriausybiniais apdovanojimais.

1978 m. pavasarį įvyko „Poezijos pavasario“ šventė, kurioje dalyvavo poetai: A. Maldonis, A. Mikuta, M. Karčiauskas, A. Baltakis, V. Palčinskaitė, D. Kajokas, G. Cieškaitė, Ch. Čigrėjus, M. Martinaitis ir kiti.

17 Poezijos pavasaris 78

„Poezijos pavasario“ šventės dalyviai. 1978 m.

 

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: SĄJŪDŽIO PALYTĖTI 

1980 – 1989 metai

1.kolektyvas. 1980 m  

Kauno politechnikumo dėstytojų ir administracijos darbuotojų kolektyvas. 1980 m.

1980 m. jubiliejiniame renginyje, skirtame Kauno Politechnikumo 60-mečiui paminėti, direktorius Saulius Stankevičius sveikinimo kalboje sakė:

„Tikriausiai Lietuvoje nėra tokios gamyklos, įmonės, kurioje nedirbtų mūsų mokyklos auklėtiniai. Kauno politechnikumas – buvusi Aukštesnioji technikos mokykla, per šį gana netrumpą laiko tarpą, joje dirbusieji ir dirbantieji, buvę moksleiviai nuėjo turiningą gyvenimo kelią, palikdami gilų pėdsaką mūsų respublikos gyvenime, kiekvieno iš mūsų gyvenime“.

2.S. Stankevicius f 

SAULIUS STANKEVIČIUS

Kauno politechnikumo direktorius

(1964 – 1975) ir (1977 – 1991)

Kauno politechnikume Saulius Stankevičius pradėjo dirbti 1960 metais. Dirbdamas dėstytojo pareigose S. Stankevičius pasirodė kaip geras specialistas, aktyvus visuomenininkas. 1963 m. S. Stankevičius buvo paskirtas Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams. 1964 – 1975 m.  ir 1977 – 1991 m. ėjo Kauno politechnikumo direktoriaus pareigas, iki 2000 m. buvo direktoriaus padėjėjo pareigose.

Vadovaujant S. Stankevičiui, šalia senųjų rūmų iškilo naujas mokyklos priestatas, iškilmių ir sporto salės, bendrabučiai. Kauno politechnikume buvo sukurta puiki laboratorinė – kabinetinė bazė. Pasirašyta kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartis su VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos kolektyvu. 1980 metais Kauno politechnikumas sudarė bendradarbiavimo sutartis Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos, Radiotechnikos, Mašinų gamybos, Statybos ir santechnikos fakultetais. Toliau buvo puoselėjama draugystė su giminiškais Rygos ir Talino politechnikumais.

3. Politechn. zodis

1980 m. gruodžio mėn. išėjo pirmasis laikraščio „Politechnikumo žodis“ numeris, skirtas KP 60-mečiui

Mokyklos vadovas S. Stankevičius daug dėmesio skyrė specialistų rengimo kokybei gerinti, jaunosios kartos auklėjimui. Jam vadovaujant, dėstytojų kolektyvas išlaikė aukštą moksleivių ugdymo lygį ir dar prieškario metais pasiektą mokyklos autoritetą. Mokyklos absolventai buvo vertinami savo darbovietėse kaip puikiai parengti specialistai.

Kauno politechnikumo praktinio mokymo susivienijimui “Praktika”, kurioje per metus praktiką atlikdavo apie 900 moksleivių, jų tarpe ir Kauno maisto pramonės bei technologinio technikumų ir Klaipėdos politechnikumo moksleiviai, o nuo 1974 m. vieno mėnesio trukmės metalų mechaninio apdorojimo praktiką atlikdavo ir VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos studentų grupė, vadovavo Jeronimas Vytautas Gvildys.

4 J. Gvildys f

JERONIMAS VYTAUTAS GVILDYS

(1939 – 2012)

Praktinio mokymo susivienijimo “Praktika” direktorius (1967 – 1984 m.), darbų saugos ir elektrotechnikos specialybės dalykų dėstytojas, darbų civilinės saugos inžinierius. Kauno politechnikume J. V. Gvildys dėstė elektrotechnikos specialybės dalykus. Nuo 1984 m. J. V. Gvildys dirbo Kauno technikos kolegijos darbų ir civilinės saugos inžinieriumi. Būdamas aukštos kvalifikacijos specialistas, jis labai nuoširdžiai derino vadovo ir dėstytojo pareigas, perteikė savo profesines žinias studentams, ugdė jaunuolius darbo kultūros, pareigingumo ir sąžiningumo, gilaus profesijos žinojimo ir kryptingo gyvenimo tikslų siekimo.

Mokykla nuolat keitėsi, tobulino studentų mokymo programas, nuo 1980 m. mokykloje ėmė aktyviai veikti mokymo dalies vedėjos, dėstytojos Irenos Stonkienės vadovaujama pedagogų draugija, daug padėjusi jauniems dėstytojams pedagoginiais patarimais, globa, skleidusi pažangius mokymo metodus, Kauno politechnikumo dėstytojų gerąją patirtį.

5. I. Stonkiene

IRENA STONKIENĖ

 mokymo dalies vedėja, pedagogų draugijos pirmininkė. 1980 m.

Dėstytojų kūrybiškumas atsiskleidė ruošiant dėstomo dalyko konspektus, vadovėlius, metodinius nurodymus kursiniams bei baigiamiesiems (diplominiams) darbams, užduotis laboratoriniams darbams, o taip pat projektuojant, konstruojant maketus, stendus laboratorinių darbų atlikimui bei mokomąsias vaizdines priemones auditoriniams užsiėmimams.  Dėstytojams talkindavo laborantai (dažniausiai absolventai, vyresniųjų kursų studentai). Šiame dešimtmetyje visiems dėstomiems dalykams buvo paruošti ir naudojami mokymo metodiniai kompleksai su pilnu metodinių priemonių aprūpinimu.

1981 m. jaunieji specialistai susibūrė į jaunųjų specialistų tarybą. 1984 – 1985 m. dėstytojai ėmėsi kurti savo leidinį „Jaunojo dėstytojo tribūna“, kuriame buvo nagrinėjami pedagogams iškylantys aktualūs auklėjimo bei dėstymo klausimai.

6 Jaunojo dest. tribuna

„Jaunojo dėstytojo tribūna“. 1985 m. Nr. 19.

Moksleivių mokymo – auklėjimo darbe ir toliau didelį vaidmenį turėjo būrelių ir mokslinių techninių draugijų veikla (MTD). Mokykloje veikė 10 būrelių ir draugijų, kuriems vadovavo mokykloje dirbantys dėstytojai, savo dėstomų dalykų entuziastai. Nuolat vyko fizikos, chemijos, braižybos, techninės mechanikos, matematikos olimpiados, dailiojo skaitymo, lietuvių ir rusų kalbų konkursai, konkursas geriausiam radijo aparatūros montuotojui išaiškinti, automobilių figūrinio vairavimo konkursas.

1981 m. KP įvyko IV respublikinis spec. vid. mokyklų jaunojo vairuotojo meistriškumo konkursas, kuriame Kauno politechnikumo komanda užėmė pirmąją vietą. Šis konkursas tapo gražia ilgamete tradicija, kuriame susirinkę moksleiviai galėjo pasitikrinti savo studijuojamos specialybės žinias ir įgūdžius. KP komanda vykusiuose konkursuose šiame dešimtmetyje ne kartą užėmė prizines vietas.

7 Diplomas

Studentai visuomet domėjosi savo studijuojamais dalykais atrasdami vis naujų sričių, kurios jos domina ir su užsidegimu imdavosi naujų veiklų. Ukrainoje pamatytos bagių varžybos uždegė norą daugkartiniam Lietuvos ir Pabaltijo autokroso čempionui, Kauno politechnikumo studentui Rimui Brundzai ir Lietuvai sukurti unikalų automobiliuką virtusį bagiu. 1982 m. iš ZAZ 968 markės automobilio konstruktorius sukūrė bagį, su kuriuo pradėjo dalyvauti autokroso varžybose. Su juo R. Brundza tris kartus tapo Pabaltijo čempionu. 1984 m. jis buvo tituluotas pirmuoju lietuviu bagių sporte ir tapo sporto meistru.

8 R. Brunza po finiso BAGI cempionate. 1982 m

R. Brundza po sėkmingo finišo BAGI čempionate. 1982 m.

1980 m. vadovaujami A. Statkevičiaus studentai entuziastai įkūrė trumpabangių radijo signalų stotelę ir užmezgė ryšius su daugelio pasaulio šalių trumpabangininkais.

9 S. A.Statkevicius su studentais

Dėstytojas S. A. Statkevičius su studentais

1987 m. dėstytojas S. A. Statkevičius apdovanotas VLŪLP sidabro medaliu. Tais pačiais metais mokyklos absolventai už sukonstruotus specialius radijo matuoklius apdovanoti sidabro ir bronzos medaliais.

Petras Rimkus (1928 – 1996) 1953 – 1996 m. dirbo Kauno politechnikumo, vėliau Kauno aukštesniosios technikos mokyklos radijo ryšių ir radiotechnikos specialybės dalykų dėstytoju. 1954 – 1976 m. P. Rimkus – Elektrotechnikos, Vakarinio, Radiotechnikos skyrių vedėjas, greta to, vadovavo laidinio ryšio, vėliau radiotechnikos metodinei komisijai. Nuo 1970 m. - Respublikinės mokslinės metodinės komisijos Elektrotechnikos, Radiotechnikos ir Elektrotechnikos sekcijos narys.

P. Rimkus rengė dalykų programas, parašė vadovėlius Laidinio ryšio teorija”, Radiotechnikos pagrindai su papildymu II – oje laidoje Radiotechnikos terminų žodynas”. Redagavo 9 kitų autorių leidinius, išvertė 4 populiarios techninės literatūros leidinius.

P. Rimkus buvo aktyvus radiotechnikos mokslo propaguotojas, vertėjas, vadovėlių redaktorius, studentų kūrybinės veiklos skatintojas ir vadovas, daugelio konferencijų, simpozimų dalyvis, pranešimų, straipsnių autorius, aktyvus KTU mokslinės elektrotechnikos, radiotechnikos ir elektronikos komisijos narys, radiotechnikos terminų žodyno redakcijos narys.

Kaip pedagogas, P. Rimkus buvo mėgiamas studentų už tėvišką rūpestingumą, puikų dalyko dėstymą, pareigingumą, principingumą. To jis reikalavo ir iš savo mokinių.

10 P. Rimkus su radistu burelio studentais. 1985 m

Dėstytojas P. Rimkus su radistų būrelio nariais. 1985 m.

Inžinierius ir pedagogas P. Rimkus mylėjo ir puoselėjo gimtąją kalbą, daug nuveikė kurdamas bei tobulindamas specialybės terminalogiją, įdiegė net kelis naujus, dabar naudojamus terminus.

Už nuopelnus radiotechnikos mokslui P. Rimkus apdovanotas ministerijos Garbės raštais, daugeliu mokyklos direktoriaus padėkų. 1984 m. Petrui Rimkui suteiktas dėstytojo metodininko vardas. Mokyklos 75 – mečio jubiliejaus proga P. Rimkus pristatytas Lietuvos Vyriausybei apdovanoti Gedimino ordinu, kurio nesulaukė.

“Norint būti geru pedagogu, reikia labai daug mokytis ir lavintis”. “Tobulumui ribų nėra” - tai nuolat kartotos ir beveik visą savo darbingą gyvenimą KP ir KATM paskyrusio dėstytojo Petro Rimkaus mintys.

Dėstytoja G. Virbalienė nuoširdžiai ir pasišventusiai dirbo su jaunųjų radistų būrelio nariais. Už šį darbą mokykla ir ji pati buvo labai gerai įvertinti. Ji vadovavo skaitlingiems jų kūrybiniams darbams, 1983 m. už originalios konstrukcijos radijo matavimų prietaiso sukūrimą dėstytojai Genovaitei Virbalienei buvo suteiktas išradėjos vardas.

11 Dest. G.Virbaliene su studentais

1988 m. po 8 m. priverstinės pertraukos (vyko tik neoficialus dėstytojų bendradarbiavimas), pavyko atnaujinti Kauno politechnikumo ir Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos (VDR) partnerystę ir pasirašyti tolimesnio bendradarbiavimo sutartį. Tų pačių metų rudenį į Kauną vėl atvyko studentų - praktikantų grupė iš Šmalkaldeno.

12 Atnauj. draugyste su Smalkaldenu. 1988 m

Tolimesnę bendradarbiavimo sutartį pasirašė Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos (VDR) direktorius N. Krah ir Kauno politechnikumo direktorius S. Stankevičius. 1988 m.

Visą dešimtmetį, paeiliui vis kitame mieste, pavasariais ir toliau vykdavo Pabaltijo 5 politechnikumų moksleivių meninės saviveiklos kolektyvų festivaliai – prasmingos kultūrinio bendradarbiavimo šventės.

13 Taures perdavimas

KP direktorius S. Stankevičius saviveiklos festivalio taurę įteikia estų delegacijos vadovui Matti Pallu. 1980 m.

14 Tautiniu sokiu kolektyvas. 1985 m

 Tautinių šokių kolektyvas ir jo vadovė B. Savickienė. 1985 m.

Sportas visuomet sulaukdavo didžiulio moksleivių susidomėjimo. Kasmetinės Kauno politechnikumo sporto šventės sutraukdavo daugybę moksleivių ir dėstytojų.

Per šį dešimtmetį Kauno politechnikumo dėstytojo, trenerio A. Baltušniko, dėstytojų V. Petrulio, E. Stankuvienės, P. Motiejūno, St. Zemlicko pastangomis, moksleiviams buvo planingai organizuojamos treniruotės, sudarytos geros sąlygos siekiant aukštų meistriškumo rezultatų. Moksleiviai savo pirmuosius laimėjimus pasiekė dar besimokydami arba tik baigę mokyklą. Šiuo laikotarpiu Kauno politechnikume užaugo daug puikių sportininkų, kurie garsino mokyklą ir Lietuvą įvairiose varžybose.

Buriuotojas, 1986 metų metalo apdirbimo pjovimu (MAP) specialybės absolventas Raimondas Šiugždinis, jau besimokydamas pasiekė puikių rezultatų, o 1998 m. tapo pasaulio čempionu.

16 R. Siugzdinis

Europos ir pasaulio buriavimo  čempionas R. Šiugždinis. 1986 m. Kauno politechnikumo MAP specialybės absolventas.

Jo pėdomis sekė dar du puikūs buriavimo sporto meistrai: V. Balčiūnas ir D. Kemežys (abu MAP specialybės 1988 m. absolventai). Gerų rezultatų pasiekė ir lengvaatlečiai : A. Dabulskis, R. Česnavičius, G. Lipavičius, S. Gudonis, metikai: R. Čiapas, P. Šulcas, A. Sibitis. Visi jie daugkartiniai Lietuvos technikumų varžybų nugalėtojai ir Kauno miesto rinktinių dalyviai. Dviratininkas, sporto meistras R. Šalna, plaukikai R. Dauginas ir A. Ziutelis, Kauno miesto rinktinės narys, vandensvydininkas D. Vaivada; šaulys, tarptautinės klasės sporto meistras A. Lukošiūnas, krepšininkas „Žalgirio“ krepšinio dublerių komandos narys V. Jurgilas, boksininkas V. Taraila ir daugelis kitų.

17 V. Tinteris iteikia apdovanojima

Geriausiam ilgų nuotolių bėgikui E. Kulbiui diplomą įteikia skyriaus vedėjas V. Tinteris. 1985 m.

Devintojo dešimtmečio pabaiga – tai didžiųjų politinių įvykių, pergalių ir netekčių laikotarpis, kuris kita linkme pakreipė ir mokyklos bendruomenės veiklą. Atgimimo nuotaikos ėmė sklandyti ir tarp senųjų mokyklos sienų, buvo juntama laisvės dvasia, savo vertės pajautimas, pasididžiavimas savo šalimi jos žmonėmis ir istorija. 1988-ieji metai – Lietuvos atgimimo pradžia. Rugsėjo 9 d. dėstytojai įsteigė Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Dėstytojas V. Motiejūnas skaitė paskaitas apie Lietuvos kariuomenę, nepriklausomybės kovas, Klaipėdos prijungimą. Muziejaus vadovė M. Pranskaitienė išsaugojo nemažai praeities relikvijų. Jų tarpe ypač yra reikšminga knygelė „Aukštesnioji technikos mokykla“ (išleista 1939 metais). 1988 m. spalio 22 d. dėstytojai G. Šriupša ir P. Rimkus dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime.

18 Rimkus po suvaziavimo

Dėst. P. Rimkaus įspūdžiai iš Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo. 1988 m.

1989 m. gegužės mėn. senuosius Nepriklausomoje Lietuvoje statytus mokyklos rūmus vėl papuošė Vytis. Mokykla į paskutinį tūkstantmečio dešimtmetį įžengė vedina laisvės ir nepriklausomybės troškimo.

19 Vycio sugrazinimas. 1989 m

Vyčio sugrąžinimas ant mokyklos pastato. 1989 m.

Istorijos atspindžiai: nauji siekiai

1990-1999

1990- ieji metai – didžiųjų politinių perversmų metai, naujai pakreipę visuomeninę ir mokymo veiklą. Šalyje vykstantis tautinio atgimimo judėjimas randa atgarsį ir mūsų techniškoje mokykloje. Pasijuto didžiulis dvasinis pakilimas, savo šalies vertės pajautimas. Tą jausmą sustiprino Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas, kuris sutapo su mokyklos 70 – ties metų veiklos jubiliejumi. Kartu su Lietuvos Nepriklausomybe buvo atkurtas ir senasis mokyklos pavadinimas, Kauno politechnikumas 1990 metais vėl tapo Kauno aukštesniąją technikos mokykla.

Pakilios nuotaikos buvo pažymėtos ir netektimis. Gindamas Lietuvos laisvę 1991 m. sausio tryliktą  žuvo mokyklos absolventas Titas Masiulis. 1991 01 05 – 13 budėjo prie Lietuvos Aukščiausios Tarybos rūmų Vilniuje. Tragiškąją sausio 13 – osios naktį, kaip ir prieš tai, Titas buvo tarp Lietuvos gynėjų. Tito Masiulio gyvenimo kelią nutraukė kulka. Mes suprantame savo Laisvės kainą ir didžiuojamės Didvyriais, kurie Ją iškovojo.


01 Masiulis

Titas Masiulis 

Kauno politechnikumo Pramoninės – civilinės  statybos specialybės absolventas (studijas baigė 1981 m.). Čia jis  subrendo kaip pilietis bei Lietuvos patriotas. Titas suprato, kad Lietuva turi kovoti už savo Nepriklausomybę, laisvės, meilės gimtinei ir jos žmonėms dvasia gyveno jo širdy. 1991 metų sausio 13- osios naktį tarp Lietuvos Respublikos gynėjų,  žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto, buvo ir Titas, jo  gyvenimo kelią nutraukė kulka. Apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1 – ojo laipsnio ordinu (1991 m.), Sausio 13- osios Atminimo medaliu (1992 m.; Latvijos vyriausybės Atminimo medaliu (1997 m.); Lietuvos radijo ir televizijos komiteto medaliu (2000 m.).

Veikiama laikmečio, Kauno aukštesnioji technikos mokykla ieškojo netradicinių sprendimų, tačiau pagrindinės techniškosios specialybės buvo išsaugotos. Pirmuoju mokyklos direktoriumi, paskirtu jau atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje tapo technikos mokslų daktaras, buvęs Fizikinių techninių energetikos problemų instituto darbuotojas Gediminas Mačys. Mokyklai vadovavo 1991-1993 m.

02 G

Gediminas Mačys

Laisvai šaliai reikia žengti nauju keliu, priimti naujus iššūkius, tačiau sugebėti  išlikti ištikimiems savo tradicijoms – techniškąja mokykla. Šis naujas istorinis etapas atvėrė kelius į užsienio šalis tobulinti savo žinias dėstytojams ir siekti aukštumų profesinėje veikloje studentams. Tai naujų technologijų, naujų veiklų, plačių galimybių laikas.

1994 m. mokyklai ima vadovauti Kauno politechnikumo 1962 m. ETS specialybės absolventas, 1969 m. Kauno politechnikos instituto absolventas, elektros energetikos inžinierius, nuo 1963 m. Kauno politechnikumo dėstytojas, nuo 1976 m. Elektrotechnikos skyriaus vedėjas, 1993 m. KATM direktoriaus pavaduotojas Vytautas Tinteris. 

03 V. Tinteris

Vytautas Tinteris 

Jis buvo ypatingo reiklumo sau ir teisingumo pavyzdys. Domėjosi ne tik mokslu: Vytautas buvo sportininkas – vikrus stalo teniso ir krepšinio žaidėjas, entuziastingas žvejys.

Jis nesivaikė šlovės, nesiekė išgarsėti, o darė tai, kas iš mažens buvo jo suprasta kaip priedermė, kaip pareiga mokyklai, Tėvynei. Vytautas Tinteris turėjo daugybę planų, matė gražią mokyklos ateitį, stengėsi visus įtraukti į jos kūrimą. Tačiau jo planus nutraukė netikėta žūtis.

Direktoriaus Vytauto Tinterio svarbus indėlis į KATM tarptautinimo procesus: atnaujinti ryšiai su Vokietijos Šmalkaldeno aukštąja technikos mokykla, intensyviai palaikomi ir puoselėjami iki šių dienų, užmegztas bendradarbiavimas su Norvegijos Horteno koledžu. Direktoriaus inicijuotos tarptautinių ryšių užuomazgos sukūrė prielaidas tarptautinių ryšių plėtrai, kuri išaugo į Europinį bendradarbiavimo tinklą. 1993 m. pasirašyta mokslinio-kūrybinio bendradarbiavimo sutartis su Norvegijos Horteno technikos mokykla, atgijo ryšiai su Vokietijos Šmalkaldeno aukštąją technikos mokykla.  Vizito Vokietijoje metu KATM direktorius Vytautas Tinteris dėstytojams ir studentams skaitė pranešimą apie specialistų ruošimą Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje bei jos vietą bendroje švietimo sistemoje. Aukštosios mokyklos leidinyje buvo atspausdintas interviu, kurį davė KATM direktorius. 

Vokiet. firmos atstovas perduoda dovana KATM direktoriui V. Tinteriui. 1994 m.

Vokietijos firmos atstovas perduoda dovaną KATM direktoriui V. Tinteriui. 1994 m

Abi šios mokyklos suteikė didelę materialinę paramą mūsų mokyklos laboratorijoms bei kabinetams, perduodamos vertingos laboratorinės įrangos o, svarbiausia, kompiuterių, kuriais buvo įrengta pirmoji ATM kompiuterinio mokymo klasė.

1994 m. susikūrus studentui klubui, ATM prasideda studentiška veikla, į kurį susiburia kūrybiškas ir aktyvus mokyklos jaunimas. Pirmuoju prezidentu tapo D. Keras. Jis imasi organizuoti studentiškas šventes, diskotekas rūpinasi studentų gerove, padeda spręsti iškilusias problemas. Organizuoja turistinius žygius ir išvykas, apink save burdami jaunus ir entuziastingus jaunuolius. Po kelerių metų prie studentų organizacijos bendradarbiavimui prisijungia ir kitų ATM studentai.

D. Keras 1993

Dėstytoja D.Karčiauskienė ir pirmasis studentų klubo prezidentas D.Keras

Atskirais laikotarpiais mokykloje kūrėsi įvairios kultūrinės veiklos formos- kapelos, ansambliai, skaitovų grupės.

Studentai suderino mokymąsi ir meilę šokiui. Juos buvo galima pamatyti tautinių šokių kolektyve „Pušynėlis“, kuris buvo įkurtas 1953 m. Nuo 1995 m. mokyklos šokių kolektyvas, vadovaujamas Kęstučio Pušinaičio, dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse Vilniuje, Baltijos šalių studentų šventėje „Gaudeamus“, Liaudies meno festivaliuose Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje, koncertuoja Lietuvoje. Respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose ir apžiūrose yra laimėjęs prizines vietas ir diplomus. Nuo 1995 m. KTK šokių kolektyvui ima vadovauti Kęstutis Pušinaitis. Kolektyvas dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, kuriuose užima garbingas prizines vietas. Puoselėja liaudies meną ir tradicijas.

 Pusynelis Prahoje. 1999 m

KATM tautinių šokių kolektyvas „Pušynėlis“ Prahoje. 1999 m.

Sporto, o ypač krepšinio komandos garsina mokyklą respublikoje savo aukštais pasiekimais.

1990 – 2000 m. daug puikių pergalių mūsų komandos pasiekė įvairiose sporto varžybose. Vaikinų krepšinio komanda 1990 – 1998 m. buvo varžybų nugalėtoja arba prizininkė; merginų krepšinio komanda 1994 – 1995 m. m. ATM varžybų nugalėtoja, o 1996 – 1997 m. m. II vietos laimėtoja (trenerė dėst. S. Donėlaitė). Puikius rezultatus parodė stalo teniso komandos, treniruojamos dėst. N. Grybauskienės. 

Lietuvos ATM kreps. zaidyniu nugaletojos. 1994 m

Lietuvos ATM krepšinio žaidynių nugalėtojos. 1994 m.

Po tragiškos direktoriaus mirties kolegijai 1995 m  laikinai vadovauti paskirtas Albertas Zvicevičius, inžinierius statybininkas, Kauno politechnikume pradėjo dirbti 1972 m., statybos specialybės dalykų dėstytojas, 1974 m. Statybos skyriaus vedėjas 1975 – 1977 m. KP direktoriaus pavaduotojas, 1977 – 1980 m. mokymo dalies vedėjas, 1994 – 2001 m. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas.

04 A. Zvicevicius

Albertas Zvicevičius

Šiuo laikotarpiu Kauno aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojams atsivėrė galimybės užmegzti  ryšius su panašaus profilio užsienio šalių mokyklomis, susipažinti su jų pedagoginio darbo metodais. Į vizitus į Danijos Odensės technikos kolegijoje, Danijos Boornholmo Baltijos šalių mokymo centre vyksta mokyklos dėstytojai ir vadovai. 1996-1997 m. mokykla dalyvauja ES finansuojamoje Phare programoje, kurios dėka įsigyjama nauja suvirinimo aparatūra, įkuriamos naujos praktinių darbų laboratorijos, dėstytojai turi galimybę įgyti patirties viešėdami Švedijos, Danijos įmonėse.

1996 m. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos vairą perėmus doc. dr. Jonui Krivickui, glaudūs ryšiai su Kauno technologijos universitetu sudarė prielaidas tapimo aukštąja mokykla užuomazgoms.

Žengtas naujas žingsnis. 1996 m. gegužės 10 d. tarp Kauno technologijos universiteto ir Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pasirašyta asociacijos sutartis. 

06 asoc. sutartis

Pradėtas realizuoti studijų modelis „ 3 + 1“, pradedama įgyvendinti studijų tęstinumo programa. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos absolventams atsiveria unikali galimybė įgyti bakalauro išsilavinimą per vienus metus. Ši veikla leido pajusti esminius skirtumus tarp aukštesniojo ir aukštojo mokslo studijų programų realizavimo, jų metodinio ir materialiojo aprūpinimo.

Pasirašius asociacijos sutartį su Kauno technologijos universitetu tampame vienintele šalyje mokykla, įgyvendinančia  naują mokymo/si sistemą, atsiveria kelias link aukštojo mokslo. Kompiuterių centro serveris prisijungiamas prie ITERNET, sekančiais metais pradeda veikti automatizuota projektavimo klasė. Tarpusavio bendradarbiavimas suteikia galimybę besimokančiųjų tęstinėms studijoms, dėstytojų kvalifikacijai kelti. Gavus ŠMM pritarimą pradėtos bendros statybos ir transporto specialybių aukštosios profesinės studijos. Atsirado galimybė studentams pereiti iš vienos mokyklos į kitą, įskaitant išklausytus modulius bei papildomai studijuoti dalykus  kitoje mokykloje Studijoms kviečiami abiejų mokymo įstaigų dėstytojai, bendrai naudojamasi mokymo baze.

05 dr. J. Krivickas

KATM direktorius doc. dr. Jonas Krivickas 

Vadovaujant doc. dr. Jonui Krivickui 2002 m. Kauno aukštesnioji technikos mokykla įsiliejo į aukštojo mokslo sistemą ir tapo Kauno technikos kolegija, kuriai doc. dr. J. Krivickas vadovavo iki 2013 metų. Doc. dr. Jonas Krivickas daug laiko skyrė visuomeninei veiklai. Jis buvo Kauno technikos kolegijos Steigiamosios tarybos narys, Kauno technikos kolegijos Akademinės tarybos narys, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos narys.

1999 m. absolvento G. Pangonio iniciatyva buvo iš pagrindų atnaujinta radiotechnikos laboratorija ir pavadinta Petro Rimkaus radiotechnikos laboratorija. Tai pats gražiausias iškilaus dėstytojo darbų įprasminimas.  

09 P. Rimkaus vardo rad. lab. atidar. 1999

Dėstytojo Petro Rimkaus vardo laboratorijos atidarymas. 1999 m.

Devintojo dešimtmečio pabaiga gausi valstybiniais įvertinimais bei apdovanojimais. 1998 m. už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinti Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio bendriją, buvęs Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotojas gamybiniam mokymui (1973 – 1990 m.), dvejus metus dirbęs Afganistane – Kabulo auto mechanikos technikume dėstytojų grupės vadovu, ilgametis automobilių specialybės dalykų dėstytojas (1960 – 2003 m.) Automobilių specialybės dalykų dėstytojas, Mechanikos skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas gamybiniam mokymui, vadovėlių autorius, LR autotransporto specialybės dėstytojų asociacijos vadovas Algimantas Juozas Valatka apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 1 – ojo laipsnio medaliu. 

11. Valatka su prezidentu. 1998 m

A. Valatka su Lietuvos Respublikos Prezidentu V. Adamkumi. 1998 m.

Algimantas Juozas Valatka buvo aktyvus automobilių transporto mokslo propaguotojas. Vadovaudamas gamybiniam mokymui dėjo daug pastangų gerindamas praktinį studentų mokymą, jo materialinę bazę, buvo daugelio konferencijų, simpoziumų dalyvis, pranešimų ir straipsnių autorius.

Algimantas Juozas Valatka vadovavo LR autotransporto specialybės dėstytojų asociacijai. Ruošė ir išleido mokymo priemones: Metodiniai nurodymai gamybinei praktikai atlikti, Automobiliai (6 dalys): Varikliai, Variklių maitinimo sistemos, Benzino, Automobilių variklių benzino įpurškimo sistemos, Automobilių stabdžių antiblokavimo ir traukos kontrolės sistemos, Valstybinių standartų taikymas mokyme,  Elektronika automobilyje, Automobilių įranga. 

Už nuopelnus mokyklai ir automobilių mokslui Algimantas Juozas Valatka buvo apdovanotas penkiais ministerijos garbės raštais, visasąjunginės ministerijos garbės raštu, ženklu „Už puikius pasiekimus darbe“.

1999 m. už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, už ypač didelį indėlį  plėtojant ir modernizuojant Lietuvos automobilių kelių tinklą kelių tiesimo specialybės dalykų dėstytojas (1956 – 2003 m.) Benediktas Aleksandravičius apdovanotas Garbės kelininko ženklu. Būdamas ilgametis kelininkų metodinės komisijos pirmininkas, B. Aleksandravičius daug dirbo įrengiant specialybinius kabinetus: kelių tyrinėjimo ir projektavimo, tiltų, geodezijos, statybinių medžiagų, geologijos bei rengiant metodinę ir mokomąją medžiagą.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, būdamas aukštos kvalifikacijos specialistas, su dideliu atsakingumu ir meile savo profesijai B. Aleksandravičius parengė geologijos ir gruntamokslio, kelių statybinių medžiagų, kelių tyrinėjimo ir projektavimo, technologijų bei mokomųjų praktikų mokymo programas.

12 dest. B. Aleksandravicius apd. Garbes kelininko zenklu

Dėst. B. Aleksandravičius. 1998 m.

Mokykla ima keistis, tampa modernesnė, naujų sąlygų kūrimas, žinių ir technologijų plėtra tampa pagrindiniu faktoriumi, lėmusiu naujų specialistų rengimą. Į naują tūkstantmetį įžengiame su naujais tikslais ir  idėjomis.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: PIRMIEJI ŽINGSNIAI AUKŠTOJO MOKSLO LINK

Paskutinis istorinės raidos etapas pasižymi ypač intensyvia veikla, kuri senajai mokyklai suteikė naujos institucijos bruožų: tobulinama valdymo sistema, iš esmės kinta pedagoginio personalo kvalifikacija, diegiant inovacijas užtikrinamas tik aukštajam mokslui būdingas studijų ir mokslo vienovės principas, įgyvendinamos tarptautiškumo ir mokymosi visą gyvenimą idėjos, keičiama didaktikos sistema, kuriama ir sparčiai turtinama materialinė ir metodinė bazė.

2000 – 2009 METAI

Ypatingas tarpsnis transformacijų kontekste yra tapimas kolegija, kadangi institucija įsiliejo į aukštojo mokslo posistemę. Pasirengimas šiam virsmui prasidėjo 2000 metais.

1 dest. kol. 2000 m

2000 m. KATM bendruomenė ir rugsėjo pirmosios svečiai

Tai buvo nelengvas etapas Kolegijos istorijoje, kadangi tuometinės švietimo politikos strategija buvo didelių lyderiaujančių kolegijų steigimas, apjungiant tuomet egzistavusias aukštesniąsias mokyklas. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos akademinė bendruomenė vadovaujama direktoriaus Jono Krivicko, pritariant tuometinėms savivaldos institucijoms Mokyklos tarybai (pirmininkas dr. Jonas Biržiškis), Studentų tarybai (prezidentas Rolandas Kurmojarcevas), Pedagogų tarybai (pirmininkas Jonas Krivickas) priėmė sprendimą - išlikti savarankiška kolegija, rengiančia išskirtinai techninės krypties specialistus. Modernizuojant mokyklą ypač svarbios buvo išorinių tarybos narių dr. J. Puodžiaus (LMT patarėjas), prof. habil. dr. A. Targamadzės (KTU informatikos fakulteto dekanas), dr. A Bačausko (AB „Lietuvos energija“ vyr. specialistas), G. Pangonio (AB „Grigiškės“ gen. direktorius), K. Švedo (UAB „Juta“ gen. direktorius) konsultacijos, patarimai, KTU senato ir rektorato - prof. habil. dr. R. P. Bancevičiaus (rektorius), prof. dr. R. Šiaučiūno (prorektorius), prof. habil. dr. O. Ostaševičiaus (prorektorius) parama. Pasirengimas įsilieti į aukštojo mokslo sistemą reikalavo be galo didelių visų bendruomenės narių ir ypatingai administracinio bei pedagoginio personalo pastangų, kadangi tiek vadybinė tiek didaktinė patirtis turėjo būti panaudojama inovacijų diegimui.

Apsisprendimą likti savarankiška kolegija įgyvendinti nebuvo lengva. 2000 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atliko pirminį 13 aukštesniųjų mokyklų vertinimą, siekdama nustatyti jų realias galimybes teikti aukštąjį išsilavinimą. Šiam procesui vadovavo specialistų departamento direktorius R. Pusvaškis. Aukštesniosios mokyklos buvo vertinamos pagal šiuos rodiklius: mokyklos misija bei šviečiamoji ir mokslo taikomoji veikla; studijų programų įvairovė ir darbo rinkos poreikių atitikimas; studentų skaičius ir jų kaita studijų metu; dėstytojų skaičius, kvalifikacija ir jos tobulinimas; materialinės bazės būklė; valdymo struktūra ir efektyvumas; finansai ir studijų organizavimo efektyvumas; vidinės studijų kokybės laidavimo sistema; rinkodara; strateginis mokyklos veiklos planavimas; pažanga. KATM aukščiausias įvertinimas (trečia vieta reitinge) teko rodikliui studentų skaičius ir jo kaita studijų metu. Pakankamai gerai buvo įvertinta rinkodara, strateginis planavimas. Tačiau to nepakako, kad mokykla pretenduotų į aukštą vietą reitinge, kadangi baziniai rodikliai (dėstytojų skaičius, jų kvalifikacijos tobulinimas, valdymo struktūros efektyvumas) užėmė gana žemas reitingines pozicijas. Studijų programų įvairovės rodiklis taip pat negalėjo būti aukštas, kadangi mokykla rengė tik techniškosios srities specialistus. Džiugino tai, kad mokykla pateko į mokyklų pretendenčių tapti kolegijomis sąrašą, tačiau KATM į pirmąjį kolegijų steigimo etapą nepateko. Iš dalies tai lėmė kolegijų tinklo formavimo politika: 2000 metais buvo numatyta steigti 3-4 valstybines ir 1-2  nevalstybines  kolegijas. Nei vienoje apskrityje 2000 metais nebuvo steigiama daugiau kaip viena kolegija. Viena iš to meto pagrindinių nuostatų - tai steigiamų kolegijų daugialypiškumas, o mokykla rengė tik vienos srities specialistus. KATM prašymą steigti kolegiją pakartotinai teikė 2002 metais. Tuo metu jau buvo atlikti kai kurie kolegijos steigimui būtini struktūriniai pokyčiai. Aukštesniosios mokyklos struktūroje buvo suformuoti 2 fakultetai: Statybos, kurio dekanu paskirtas buvęs statybos skyriaus vedėjas Albinas Algirdas Skrupskis ir Elektromechanikos, kurios dekanu paskirtas autotransporto katedros vedėjas dr. Vytenis Naginevičius. Katedrų formavimas vyko dviem etapais. Pirmajame etape buvo suformuotos 4 katedros. Jų formavimo pagrindas buvo metodinės dėstytojų komisijos. Pirmųjų katedrų vedėjai buvo: dr. Vytenis Naginevičius (Autotransporto katedra), Albinas Algirdas Skrupskis (Statybos katedra), Virginija Vajauskienė (Energetikos ir elektronikos katedra), Elvyra Augutienė (Bendroji katedra). Suformavus fakultetus ir studijų skyrių katedros buvo performuotos.

Intensyvus pasirengimas tapti kolegija prasidėjo 2000-2001 metais: buvo inicijuotas neuniversitetinių studijų programų rengimas, kuris reikalavo naujų dėstytojų kompetencijų, todėl buvo organizuojami vidiniai dėstytojų mokymai studijų programų rengimo klausimais. Į šią veiklą noriai įsijungė visi dėstytojai. Siekiat tinkamai valdyti būtinas inovacijas ir jų diegimo procesus bei programų plėtrą įsteigtas vadovo plėtrai, vystymui, ryšiams su užsieniu vadovo etatas, kuris valdymo lygmenyje buvo adekvatus direktoriaus pavaduotojo pareigybei. Juo paskirta Marija Jotautienė, jai deleguojant neuniversitetinių studijų programų rengimo bei strategijos tapti aukštojo mokslo institucija realizavimo koordinavimą. Pradėta formuluoti būsimosios kolegijos misija ir vizija. Pirmoji kolegijos misija buvo: vykdyti žinių visuomenės poreikius ir Europos  Sąjungos standartus atitinkančias inžinerinės krypties neuniversitetines studijas,  kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias ir pažangią praktinę patirtį visuomenėje, maksimaliai prisidedant prie šalies ir regiono ūkinės veiklos plėtros ir ūkio konkurencingumo didinimo, pratęsiant jau tarpukario Lietuvoje susiformavusią tradiciją būti mokykla – lydere šiame veiklos bare. Vizija: aukštoji neuniversitetinė viešąsias paslaugas teikianti švietimo institucija, rengianti aukštos kvalifikacijos techninės inžinerinės krypties specialistus, atitinkančius regiono, lokalios ir globalios darbo rinkų poreikius. Tai konkurentabili švietimo rinkoje, moderni, besimokanti, atvira bendruomenės ir visuomenės reikmėms organizacija, veiklą grindžianti aukštos kokybės principais, vykdanti mokslo taikomąją veiklą, tenkinanti žinių ir informacinės visuomenės poreikius , gebanti diegti naujoves, siekiant nuolatinio tobulinimo ir modernizavimo, o taip pat išsaugant ilgalaikes mokyklos tradicijas ir kultūrą. Tai pripažintas mokslinių tyrimų centras, turintis savo tyrimų erdvę bei pripažintas centras inžinerinės krypties konsultacijų ir žmogiškųjų išteklių plėtros techninės krypties srityse.

Labai įdomūs ir turiningi veiklos kontekste buvo 2002 metai: juos institucija pradėjo kaip Kauno aukštesnioji technikos mokykla, o pradėdama naujus mokslo metus rugsėjo 1-ąją startavo kaip Kauno technikos kolegija.

2002 metais parengiama pirmoji savianalizė išoriniam vertinimui. Pateikus savianalizę ir parengtas neuniversitetines studijų programas Profesinio mokymo metodikos centrui vertinti, LR švietimo ministro įsakymu buvo suformuota  ekspertų grupė, kuri 2002 02 27- 03 01 dienomis KATM atliko išorinį auditą siekdama nustatyti, ar KATM yra tinkamai pasirengusi realizuoti neuniversitetinių studijų programas. Ekspertų grupės vadovu buvo paskirtas VGTU profesorius A. E. Čižas. Nariai: dr. E. Stumbrys – Studijų kokybės vertinimo centro direktorius, D. Prialgauskas – LR pramonės ir amatų rūmų projektų skyriaus direktorius, dr. J. Savickas – Lietuvos energetikos instituto mokslinis bendradarbis, G. Bražiūnas – Vilniaus kolegijos direktorius, I. Savickienė – vizito koordinatorė. Ekspertų vertinimui be savianalizės buvo pateiktas dokumentų paketas, kurio pagalba buvo grindžiamas pasirengimas vykdyti neuniversitetines studijas pagal tuomet galiojusio LR Vyriausybės nutarimo Nr. 999 nustatytas sąlygas. Steigimo galimybių ir poreikių pagrindimas buvo suderintas su LR Ūkio, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijomis, kurios rėmė ir skatino KATM iniciatyvą ir siekį rengti technologijos srities specialistus. SSGG analizės pagrindu buvo parengta Veiklos programa, nustatant pagrindines veiksmų kryptis: programų rengimą, kreditų sistemos sukūrimą, savarankiškų studijų organizavimą, studentą įgalinančių aplinkų sukūrimą, praktinių įgūdžių sistemos tobulinimą, studijų proceso kokybės valdymą, mokslo taikomųjų tyrimų strategijos realizavimą, kompetencijų plėtros sistemos sukūrimą, komunikavimo aplinkos sistemos sukūrimą, valdymo struktūros optimizavimą, atskaitomybės ir atsakomybės sistemos sukūrimą, finansavimo sistemos tobulinimą ir suplanuojant konkrečias veiklas iki 2006 metų. Tuo metu taip pat buvo rengiamas Laikinojo statuto projektas, kuriame nustatomos būsimosios kolegijos veiklos sritys, valdymo struktūra, savivaldos institucijos ir jų teisės bei pareigos.   Ekspertų komisija teikdama išvadą suformulavo būtinas sąlygas, kurios privalėjo būti įvykdytos norint neuniversitetines studijas pradėti vykdyti 2002 09 01  d.  Jas  įvykdžius 2002 m.  rugpjūčio 30 d. bendru Švietimo  ir mokslo ministerijos ir KTU teikimu Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bazėje įsteigta Kauno technikos kolegija (KTK). Jos Laikinuoju direktoriumi paskiriamas dr. Jonas Krivickas.

Pav

Išrašas iš LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymo

Kartu su Kauno aukštesniosios technikos mokyklos reorganizavimu į Kauno technikos kolegiją LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1505 buvo patvirtintas Kauno technikos kolegijos Laikinasis statutas. 

Ypatingas to laikotarpio bendruomenės bruožas – didžiulis susitelkimas ir bendradarbiavimas pertvarkant realizuojamas aukštesniojo mokymo programas į studijų programas. Institucijai 2002 metų virsmas ir tapimas aukštojo mokslo institucija buvo naujos pradžios kelias, kupinas iššūkių, reikalaujantis daug kūrybos, bendruomeniškumo. Prasidėjo augimas tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Į pirmąsias programas Automobilių techninis eksploatavimas, Elektros energetika, Elektronikos technika, Kelių tiesimas ir Statyba buvo leidžiama priimti 300 dieninių ir 120 neakivaizdinių studijų studentų.  Pirmaisiais Kolegijos metais konkursas į studijas buvo nedidelis  - 1.6  stojančiojo į vieną studijų vietą.  Studijas pradėjo 420 neuniversitetinių studijų studentų. Kadangi tuo metu visuomenėje Kolegija buvo asocijuojama labiau su profesinio rengimo instituciją, stojančiųjų akademiniai rezultatai ir motyvacija aukštajam mokslui nebuvo aukšta, todėl studijas baigė tik 206 absolventai.

3 diplomu iteikimas. 2005

 1-mosios Kolegijos absolventų laidos diplomų įteikimo šventė.

Išleidžiant pirmąją diplomantų laidą Kolegija patvirtino oficialius įvaizdžio atributus ir simboliką: Kolegijos logotipą, Vėliavą, kurios šventinimo ceremonija vyko Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

4 Svent2005.10Vėliavos šventinimo ceremonija.

Formuojant tapimo aukštąja švietimo institucija strategiją ir nuostatas buvo juntama didelė socialinių partnerių Kauno zonos statybos inžinierių sąjungos (prezidentas dr. M. Malakauskas), asociacijos “Lietuvos keliai” (prezidentas R. Gradauskas), asociacijos “Kauno statyba” (prezidentas S. Kaminskas), valstybės įmonės “Transporto ir kelių tyrimo institutas” (dir. pav. prof. habil. dr. P. Baublys), AB “Kelprojektas” (dir. R. Janušas), UAB “Kauno tiltai” (gen. dir. A. Karkauskas), VGTU parama.

Siekiant užtikrinti sklandžią Kolegijos strateginę plėtrą ir vadovaujantis Laikinuoju statutu, jau 2002 metais buvo pradėtos formuoti naujos savivaldos institucijos. Pirmoji jų, patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 2084 buvo Kolegijos Steigiamoji taryba.  

1 steigimo aktasKauno technikos kolegijos Steigiamosios tarybos sudėtis

Steigiamosios tarybos pirmininku paskirtas dr. Jonas Biržiškis užtikrino Kolegijos darbų tęstinumą ir kryptingų strateginių tikslų formavimą bei įgyvendinimą, kadangi jau būdamas Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Tarybos pirmininku daug energijos skyrė pasirengimui tapti Kolegija.

Steigiamosios tarybos indėlis į sėkmingą Kolegijos strateginę plėtrą buvo labai svarus, kadangi jos nariai turėjo didelę vadybinę patirtį, išmanė aukštojo mokslo kontekstą, puikiai žinojo ir buvo aktyvūs aukštojo mokslo švietimo politikos formavimo dalyviai. Siekti aukštesnių strateginių tikslų, institucijos tobulinimo ir modernizavimo – tokios buvo pagrindinės Steigiamosios tarybos nuostatos. Taryba su kai kuriais sudėties pakeitimais kaip aukščiausia savivaldos institucija veiklą vykdė iki 2012 12 05 d. 

6 Pirmas Steigiamosios tar. posedis

Pirmasis Kauno technikos kolegijos Steigiamosios tarybos posėdis

Ypač svarbus Steigiamosios tarybos vaidmuo buvo rengiantis institucinei akreditacijai ir išoriniam vertinimui. Pirmasis išorinio vertinimo vizitas, kurio tikslas buvo akredituoti Kolegiją ir suteikti teisę priimti Statutą bei tvirtinti savivaldos institucijas įvyko 2006 lapkričio 13-15 dienomis. Ekspertų komisijai vadovavo VDU profesorius R. Laužackas (nariai: D. Prialgauskas, dr. A. Juozapaitis, prof., dr. V. Senčila, K. Riauba, vizito administratorė A. Jančiauskienė). Po pasirengimo realizuoti neuniversitetinių studijų programas vertinimo Kolegija buvo išplėtusi savo veiklą. Išaugo studijų programų skaičius, kadangi buvo parengtos ir pradėtos realizuoti 2 naujos studijų programos (Autotransporto elektronika ir Elektros ūkio eksploatavimas), 7 išlyginamųjų studijų programos, formaliai įteisinta ir įdiegta kokybės laidavimo sistema, pakitusi dėstytojų kokybinės sudėtis, kadangi Kolegijoje buvo įdarbinta daug dėstytojų, turinčių mokslo daktaro laipsnį. Tai leido pradėti realizuoti užsakomuosius taikomuosius tyrimus. 2004 metais vykusi pirmoji dėstytojų atestacija turėjo įtakos intensyviam dėstytojų kompetencijų tobulinimui, metodinės bazės plėtrai. Ekspertų komisija visas veiklos sritis įvertino teigiamai, išskyrus materialiųjų išteklių sritį. Dėl ribotų finansinių išteklių Kolegija tuo metu nebuvo pajėgi aprūpinti studijų programų realizavimo proceso modernia įranga. Pakankamai išplėtota tuo metu buvo tik IT struktūra. Pagal tuo metu galiojančią institucinio vertinimo metodiką, esant nepakankamai išplėtotai bent vienai vertinamajai sričiai institucijai negalėjo būti suteiktas leidimas rengti Statutą ir formuoti savivaldos institucijas. Ekspertai teigiamai įvertino Kolegijos veiklą ir nustatė dviejų metų laikotarpį institucijos pasirengimui akreditacijai. Tuometinė Steigiamoji taryba patvirtino glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais strateginės plėtros kryptį konsoliduojant išteklius studijų bazės plėtrai.  

7 ST nariai ivertina kolegijos stud. baze

Prieš priimdami strateginius sprendimus Steigiamosios tarybos nariai vertina studijų bazę. Iš dešinės: Steigiamosios tarybos pirmininkas dr. J. Biržiškis, dr. J. Puodžius, prof. habil. dr. A. Fedaravičius, dr. J. Krivickas, dr. M. Jotautienė, S. B. Kazakevičius, prof. R. Šiaučiūnas, prof. habil. dr. A. Valiulis, V. Burokas. 

Ši Steigiamosios tarybos inicijuota strateginė nuostata pasiteisino. Kolegijos administracija pradėjo ieškoti naujų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais formų. 2007 m. Vokietijos koncerno BOSCH automobilinių sistemų technikas D. Šapranauskas ir Kolegijos direktorius dr. J. Krivickas pasirašė abipusio bendradarbiavimo sutartį ir 2008 m. atidarė KTK BOSCH mokymo centrą, skirtą kolegijos studentams bei autotransporto įmonių darbuotojams. Tuo metu tai buvo unikali patirtis, kadangi buvo pradėtas diegti naujas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelis. Įmonė investavo solidžias lėšas į naujausią diagnostinę įrangą, kuria galėjo naudotis Kolegijos studentai ir dėstytojai. Įrengtoje bazėje BOSCH atstovai pagal suderintą grafiką galėjo organizuoti mokymus darbo rinkos dalyviams. Šis bendradarbiavimo modelis buvo plėtojamas ir vėliau turtinant studijų materialiąją bazę. 

8 n. 2007 m

BOSCH atstovas D. Šapranauskas( kairėje) ir Kolegijos direktorius J. Krivickas pasirašo bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu Kolegijos bazėje įkuriamas BOSCH mokymo centras. 

Pasibaigus nustatytam pasirengimo akreditavimui terminui, mokykla buvo vertinama, atsižvelgiant į tai, kaip jai pavyko įgyvendinti ankstesnės ekspertų komisijos suformuluotas rekomendacijas. 2008 išorinė ekspertų komisija vadovaujama ISM Rektoriaus N. Pačėsos įvertino didelę  pažangą ir akreditavo Kauno technikos kolegiją maksimaliam penkerių metų laikotarpiui suteikdama leidimą priimti Statutą ir formuoti savivaldos institucijas. Kolegijos Statutas buvo patvirtintas 2011 m. spalio 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1297. Tuo pačiu nutarimu buvo patvirtintas ir naujas juridinis statusas: VšĮ Kauno technikos kolegija. 

9

Studijų kokybės vertinimo centro suformuota išorinių ekspertų komisija vertina studijų bazę. Centre – komisijos pirmininkas doc. dr. N. Pačėsa. 2008 m.

2002 m. suformavus Steigiamąją tarybą buvo pradėtos kurti ir kitos Kolegijos savivaldos institucijos: fakultetų tarybos, Akademinė taryba, studentų atstovybė. Antroji pagal jai suteiktų įgaliojimų svarbą buvo Kolegijos Akademinė taryba, kurią sudarė 17 narių. Ji buvo suformuota padalinių delegavimo principu ir patvirtinta direktoriaus įsakymu Nr. V1-06 2003 metų rugsėjo 8 dieną. Tarybos pirmininke išrinkta ilgametė dėstytoja Eleonora Dainytė. Akademinė taryba vertino fakultetų dekanų, katedrų vedėjų bei fakultetų tarybų metinę veiklą, aprobavo pirmosios dėstytojų atestacijos rezultatus, nagrinėjo akademinius ginčus. 

10 Akademine taryba

Akademinės tarybos posėdis. Iš kairės: Akademinės tarybos pirmininkė E. Dainytė, sekretorė L. Mieliauskienė, Fundamentaliųjų mokslų katedros vedėjas dr. R. Palevičius, Autotransporto katedros vedėjas V.Lendraitis, Elektros ir elektronikos katedros vedėjas G. Daukšys, LEI vyresnysis mokslinis bendradarbis J. Savickas, Statybos fakulteto dekanas A. Skrupskis, Elektromechanikos fakulteto dekanas dr. V.Naginevičius, Suaugusiųjų studijų centro vadovas V.Speičys, Studijų ir mokslo skyriaus vedėjas A. Gavėnas, Statybos katedros vedėja V. Bekerienė, direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. M. Jotautienė, direktorius dr. J. Krivickas.

Pirmaisiais Kolegijos gyvavimo metais buvo įsteigtos fakultetų tarybos, padedančios spręsti fakultetų strateginius plėtros planus. Operatyvinių vadybinių klausimų sprendimui patvirtintas direktoratas.

11 Pirmasis direktoratas

Pirmasis direktoratas. Iš kairės: Statybos fakulteto dekanas A. Skrupskis, Suaugusiųjų studijų centro vedėjas V. Speičys, direktorius dr. J. Krivickas, direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. M. Jotautienė, Elektromechanikos fakulteto dekanas dr. V. Naginevičius, Studijų ir mokslo skyriaus vedėjas A. Gavėnas, direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai V. Mikalajūnas

Kolegijos struktūroje atsirado nauji struktūriniai padaliniai: studijų ir mokslo skyrius ( vadovas A. Gavėnas) bei Suaugusiųjų studijų centras (vadovas A. Zvicevičius) 

12 Studiju ir mokslo skyrius

Studijų ir mokslo skyrius

Studijų ir mokslo skyrius be studijų proceso organizavimo pradėjo vykdyti naują, aukštajam mokslui būdingą, mokslo taikomųjų tyrimų veiklą. Šios veiklos koordinatore buvo paskirta dr.E. Štyps. Siekiant sistemingai vykdyti mokslo tiriamąją veiklą ir pasiekti tinkamus produktyvumo rodiklius, buvo būtina sukurti šią veiklą reglamentuojantį teisinį pagrindą. Tuo tikslu buvo parengti mokslo taikomosios veiklos nuostatai, taikomųjų tyrimų programa, ši veikla įtraukta į dėstytojų pareiginius nuostatus, pradėta vesti apskaita, kuri leido palyginti tuo metu egzistavusių katedrų ir dėstytojų įsitraukimą į mokslo taikomąją veiklą.

Neakivaizdinis skyrius buvo performuotas į Suaugusiųjų studijų centrą. Jo veikla buvo praturtinta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir suaugusiųjų švietimo veiklomis. 2003 m. gegužės 28 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp KTK ir Vilniaus pedagogų profesinės raidos centro ir Kolegijoje įkurtas Kauno regiono pedagogų kvalifikacijos centras, kuriam su dideliu užsidegimu vadovavo dėstytoja R. Motienė. Jos pastangų dėka kvalifikacijos tobulinimo seminarai buvo organizuojami bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams, kolegijų dėstytojams. Vėliau veikla buvo praturtinta darbo rinkos dalyvių mokymais. Suaugusiųjų švietimo veiklą organizavo dėstytoja V. Krivickienė, kuri buvo aktyvi nevyriausybinės organizacijos Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narė, Nacionalinės Aukštesniųjų Liaudies Mokyklų Asociacijos vadovė, valdybos pirmininkė. 

13 Suaugusiuju studij. centras

Suaugusiųjų studijų centras

Siekiant veiklos efektyvumo ir studijų kokybės nuolat buvo peržiūrima Kolegijos valdymo struktūra. Pradėjus funkcionuoti katedroms buvo pastebėta, kad Bendroji katedra savo aprėptimi yra labai daugialypė ir sunku joje organizuoti metodinį darbą. 2005 metais buvo nustatytos katedrų funkcijos, dėstytojų paskirstymas jose ir patvirtinta nauja Kolegijos valdymo organizacinė struktūra, kurioje funkcionavo 5 katedros: 3 specialybinės ir 2 bendrosios (Fundamentaliųjų ir Socialinių ir humanitarinių mokslų). Dėstytojams ir jų vadovams pirmasis Kolegijos dešimtmetis buvo labai svarbus didaktinių kompetencijų plėtros prasme. Aukštojo mokslo studijų programos įpareigojo taikyti naujus studijų metodus, tinkamai planuoti studijų turinį, išlaikant balansą tarp teorijos, praktinių ir savarankiškų užduočių. Intensyviai dėstytojai dirbo rengdami studijų paketus, kurie buvo pradėti talpinti elektroninėje erdvėje rapolas.ktk.lt. Siekiant užtikrinti metodinių išteklių kokybę, buvo formalizuota ir veikė metodinių produktų leidybos ir ekspertavimo sistema. 2003 m. įkurta Ekspertų taryba ir Leidybinė grupė, kuri rūpinosi rengiamos mokymosi medžiagos kokybe ir galimybe dėstytojų darbus spausdinti bei skleisti kolegijoje ir už jos ribų. Katedrų vadovams teko didelė atsakomybė tinkamai nukreipti dėstytojus naujoms veikloms, jų kompetencijų tobulinimo planavimui. 

14 Fund moksl kat

Fundamentaliųjų mokslų katedra. Vadovas dr. R Palevičius (stovi antras iš kairės).

15 Soc ir hum m kat

Socialinių ir humanitarinių mokslų katedra. Vadovė L. Mieliauskienė (pirma eilė antra iš dešinės).

16 Stat katedr

Statybos katedra. Vadovė V. Bekerienė (sėdi trečia iš dešinės).

17 Energ ir elektr kat

Energetikos ir elektronikos katedra. Vadovas G. Daukšys (sėdi trečias iš kairės). 

18 Autotr kat

Autotransporto katedra. Vadovas V. Lendraitis (sėdi centre).

Akademinės veiklos sritys buvo aukštai įvertintos išorinių ekspertų 2008 metais vykdant Kolegijos akreditacijos procedūras. Tinkamą studijų kokybę užtikrinti ir palaikyti padėjo ir įdiegtas Kokybės standartas. 

Kokybės sertifikatai 

Įdiegiant Kokybės standartą buvo paskirta Studijų kokybės vadovė (R. Zablackaitė), kuri įdėjo daug pastangų perkeliant standarto nuostatas ir procesinį požiūrį į socialiniais ryšiais grindžiamą instituciją. Kokybės standartų laikymąsi ir atitikčių vertinimą sistemingai atliko Kokybės sertifikavimo agentūra BUREU VERITAS. 

Pirmajame Kolegijos gyvavimo dešimtmetyje svarbus vaidmuo teko bibliotekos kolektyvui. Pradėjus realizuoti aukštojo mokslo programas iš esmės reikėjo atnaujinti metodines priemones, studijų literatūros šaltinius, sukaupti pakankamą mokomųjų šaltinių bazę kiekvienai studijų programai. Įrengtos pirmosios kompiuterizuotos darbo vietos skaitykloje (2005 metais jų buvo 11) sudarė sąlygas studentų savarankiškam darbui bibliotekoje. 

20 Biblioteka

Bibliotekos darbuotojos. Centre vadovė Ž. Guogytė.

Naujus bruožus įgavo ir tarptautinė veikla. Kolegija įsijungė į tarptautinius projektus. Vykdant Latvijos, Portugalijos, Lietuvos Leonardo da Vinci fondo tarptautinius projektus kuriamos tradicinės mokymosi priemonės, sujungtos su interaktyviais (dialoginiais) mokymosi įrankiais. Nuo 2005 metų gegužės 17 dienos, tarptautiniams ryšiams vadovaujant S. Janulevičiūtei,  Kolegija kaip aukštojo mokslo institucija, Europos Komisijai patvirtinus jos dalyvavimą Erasmus Universitetų Chartijoje, pradėjo dalyvauti SOCRATES/ERASMUS programoje. Tai atvėrė studentams ir dėstytojams galimybes dalyvauti tarptautinių mainų projektuose. Nors Kolegija brėžė naujų tarptautinių veiklų kontūrus, strateginiais partneriais išliko Šmalkaldeno Taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija), Horteno technikos koledžas (Norvegija), Rygos Valstybinis technikumas.

2002 metais mūsų partneriai Vokietijoje pažymėjo garbingą 100 metų jubiliejų, kuriame dalyvavo ir Kolegijos atstovai. 

21

Šimtmečio jubiliejaus proga Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto elektronikos laboratorijojedr. Marija Jotautienė, asoc. prof. dr. Jonas Krivickas, prof. dr. Elmar Heinemann, prof. dr. Jürgen Müller, diplm.- inž. Emil Rausch. 

Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto ir Kolegijos bendradarbiavimas buvo grindžiamas abipusiu dalykiniu supratimu ir pagarba. Vokietijos kolegų iniciatyva buvo sudarytos sąlygos Kolegijos studentams atlikti priešdiplomines praktikas ir rengti baigiamuosius darbus Tiuringijos įmonėse. Buvo pasirašytas ir vykdomas studentų mainų susitarimas. 2003 metais buvo pažymėta šios veiklos 30 metų sukaktis. Tuo tikslu Kolegijoje organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Vertybių kaita aukštojo mokslo reformų laikotarpiu“ aktyviai dalyvavo kolegos iš Vokietijos. Plačiau apie šią partnerystę skaitykite apžvalgoje  ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: INOVATYVI PLĖTRA 1970 – 1979 metai.

22 Konferencija. 2003 m

Akimirka iš tarptautinės mokslinės konferencijos „Vertybių kaita aukštojo mokslo reformų laikotarpiu“.

Tarptautinių ryšių kontekste Kolegija ir toliai intensyviai bendradarbiavo su Horteno technikos koledžu.

23

Horteno technikos koledžo vadovai Kolegijos muziejuje. 2006 m. 

Tęsiamas nuoširdus ir šiltas jau tradicija tapęs bendradarbiavimas su Rygos Valstybiniu technikumu.

Pirmasis Kolegijos dešimtmetis buvo turiningas jubiliejais: bendradarbiavimo su Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universitetu 30 - metis, tautinių šokių kolektyvo „Pušynėlis“ 50 – metis ir vienas svarbiausių Kolegijos gyvavimo 85 – erių metų jubiliejus. Pažymint bendradarbiavimo su Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universitetu trisdešimties metų jubiliejų buvo nubrėžtos naujos bendradarbiavimo gairės: bendradarbiavimo tarptautinių mokslo taikomųjų tyrimų realizavimo srityje ir sistemingo pasikeitimo studentų pažintinių praktikų organizavimo srityje įtraukiant į šią veiklą Vokietijos partnerių įmones (BOCSH, SIEMENS ir kt.). Šios nuostatos buvo įteisintos nauju tarpinstituciniu susitarimu, kurį pasirašė Rektorius prof. dr. J. Müller ir  Direktorius dr. J. Krivickas.

2003 m. spalio mėn. tautinių šokių kolektyvas „Pušynėlis“ Kauno technikos kolegijos aktų salėje minėjo 50-ties metų sukaktį. Į renginį buvo pakviesti visi buvę kolektyvo šokėjai. Kolegijos kultūrinės veiklos kontekste „Pušynėlis“ užima ypač reikšmingą vietą. Jo vadovo K. Pušinaičio pastangų ir begalinio entuziazmo dėka kolektyvas yra lygiavertis pripažintų studentų meno kolektyvų (tokių kaip „Nemunas, „Rasa“ ir kt.) partneris, dalyvaujantis studentų meno festivaliuose („Ei, studente, sukis vėju“, „Gaudeamus“), nacionalinėse Dainų šventėse, įvairiuose konkursuose. Kolektyvas vienas iš tokių kolektyvų, kurie garsina ne tik kolegijos vardą, bet ir atstovauja Kauno miestą nacionaliniuose bei tarptautiniuose renginiuose. 

24 Tautiniu sokiu kolektyvui Pusynelis 50 2003 m Tautinių šokių kolektyvas “Pušynėlis”. Vadovas K. Pušinaitis (stovi antroje eilėje centre)

2006 m. Kolegija paminėjo vieną svarbiausių savo gyvavimo jubiliejų - mokyklos 85 – penkmetį, kuriam labai atsakingai ir ilgai ruošėsi. Kolegijos kaip aukštojo mokslo institucijos atvyko pasveikinti daug garbingų svečių: Jo Ekscelencija, LR Ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, LR Mokslų akademijos vadovai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, universitetų ir kolegijų atstovai, darbo rinkos ir įvairių profesinių asociacijų atstovai. 

25Jubiliejaus akimirka.    

Gausus svečių būrys ir jų išsakytos mintys bei tai, kad į renginį atvyko vienas iš pagrindinių šalies vadovų Jo Ekscelencija, LR Ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, buvo įrodymas, jog Kolegija surado savo vietą aukštojo mokslo erdvėje ir yra pasirengusi tarti svarų žodį specialistų rengimo konkurencinėje rinkoje. 

26 A. M. Brazauskas 2006 m Jo  Ekscelencijos, LR Ministro pirmininkas A. M. Brazauskas pasirašo Kolegijos muziejaus svečių knygoje.

Pirmajame Kolegijos gyvavimo dešimtmetyje labai sustiprėjo studentų savivalda. Studentų atstovybė buvo labai aktyvi administracijos pagalbininkė, sprendžiant akademinius ir socialinius studentų klausimus. Studentų atstovybė organizuodavo diskusijas akademiniais klausimais su Kolegijos administracija, buvo aktyvūs Direktorato nariai, dalyvavo kokybės gerinimo veiklose, patys organizavo kultūrinius renginius, palaikė įvairias pilietines iniciatyvas, aktyviai įsijungė į Kolegijos viešinimo renginius.   

27 studentaiCIMG3938

2005 m. KTK Studentų atstovybė. Sėdi pirma kairėje SA prezidentė Lina Šimonytė.

Pirmajame gyvavimo dešimtmetyje Kolegijai buvo labai svarbu įsitvirtinti aukštojo mokslo švietimo rinkoje., todėl viešindama savo teikiamas paslaugas, veiklą ir vardą bendruomenės nariai pradėjo dalyvauti studijų mugėse, rengti pirmuosius vizitus į bendrojo lavinimo mokyklas, kuriuose dalyvavo ir Kolegijos administracijos atstovai. Prie pirmųjų ekspozicijų rengimo ir dalyvavimo mugėse bei pirmuosiuose vizituose daug prisidėjo studijų skyriaus vedėjas A. Gavėnas.

28

Kolegijos stendą mugėje „Studijos – 2003“ aplankė LR Švietimo ir mokslo ministras dr. A.Monkevičius (trečias iš dešinės).

Pirmojo Kolegijos gyvavimo dešimtmetis - tai ypatingo joje dirbančių žmonių lojalumo ir atsidavimo bendriems siekiams raiška, mokanti ne tik profesionaliai dirbti, bet ir kovoti už bendrus siekius bendruomenė. Tai istorinės tradicijos pagrindus puoselėjantis kolektyvas, kurio bruožai užšifruoti trumpinyje KTK – Kūryba, Technologijos, Komanda. 

Balandziai

Pirmoji KTK absolventų laida į padangę skraidino ne tik  savo jaunatviškus troškimus …

Tai ir mūsų visų troškimas toliau kurti ir kilti.